Tikriausiai visi sutiks, kad Šilutės evangelikų liuteronų Martyno Liuterio bažnyčia yra miesto puošmena. Ir savotiškas miesto simbolis. Kitais metais bus minimas šios bažnyčios parapijos įkūrimo 100-metis. Ir tam ruošdamasi, ir šiaip puoselėdama bažnyčią jos bendruomenė su kunigu Remigijumi Šemekliu šiais metais nusprendė atnaujinti bažnyčios laikrodžio ciferblatą bei tinkamai sureguliuoti jo rodykles. Tai pavyko ir nuo trečiadienio 18 valandos atnaujintas laikrodis vėl eina, rodo laiką bei muša valandas, o jo rodyklės, skaičiai bei ciferblatas žėri naujomis spalvomis.

Saulius SODONIS

Šį laikrodį atnaujino Šilutės aukštalipių klubo „Astris Porta“ prezidentas Arnoldas Sirvydis, klubo viceprezidentė Inga Merkelytė bei pradedantis jo narys moksleivis Simonas Jokšas.

Pasirengimas šiam darbui truko net kelis mėnesius. Sudėtingiausia užduotis buvo rasti tinkamų dažų. Sužinota, kad jau gaminami specialūs ilgalaikiai dažai pasitelkiant šiuolaikines nano technologijas. Tai brangūs, tačiau labai patvarūs atmosferos poveikiui dažai. Buvo gauti ir pavyzdžiai, tačiau paaiškėjo, kad jie skirti dažyti sienas. O reikalingi, kurie tiktų metalui. Todėl jų buvo atsisakyta ir surasti kiti dažai.

A.Sirvydis minėjo, jog darbus buvo tikimasi atlikti per porą savaičių, tačiau nelabai vasariški orai tam sutrukdė ir darbai užsitęsė iki mėnesio.

Gautieji dažai buvo specialūs tokiems atvejams, todėl atkrito senų dažų sutvirtinimo darbas. Tačiau vis vien dirbti reikėjo itin kruopščiai. Pradėjus dirbti paaiškėjo, kad nepavyks atnaujinti skaičių, reikalingi trafaretai, tad juos pagamino viena Šilutės bendrovė. Juos pritvirtinus auksine spalva kempinėlės pagalba buvo galima nudažyti skaičius. Paprasčiau buvo su ciferblatu, kurį nudažė voleliu. Rodyklės atnaujintos taip pat panaudojant kempinėlę.

Darbo nemažai ir jis buvo itin kruopštus, nes viską daryti reikėjo kabant ant lynų. A.Sirvydis ir I.Merkelytė dirbo, o jaunasis padėjėjas S.Jokšas jiems paduodavo medžiagas. Taip taikantis prie orų buvo atnaujinti visi trys laikrodžio ciferblatai. Be to, labai kruopščiai reikėjo sureguliuoti rodykles, kad jos rodytų vienodą paros laiką. Per daugelį metų jos buvo kiek išsibalansavusios.

A.Sirvydis sakė, kad jie dirbdami iš viršaus matė, kaip miestiečiai stebi jų darbą ir džiaugiasi juo. Jam pasirodė, kad visi jaučia laikrodžio svarbą. Jis pasidalijo savo įspūdžiais, kad iš pradžių šis gana neįprastas darbas buvo sunkus – reikėjo nemažai pastangų, tačiau pamažu jie lyg įgavo savotiškos energijos ir laikrodžio atnaujinimo darbai tapo vis lengvesni. Aukštalipys svarstė, kad jau keletą metų esant reikalui patvarko stogo čerpes bei kitaip padeda šios bažnyčios bendruomenei, gal todėl iš auščiau ateina papildomų jėgų.

Pasirodo, pradžioje buvo planuota, kad darbus atliks aukštalipys iš Klaipėdos, tačiau sužinojęs, kiek už šį darbą bažnyčios bendruomenė tegali mokėti – atsisakė jo. Dėl to šis darbas lyg specialiai atiteko jam ir jo komandai. A.Sirvydis po vieno nesėkmingo nusileidimo parašiutu susilaužė koją ir sunkiai vaikšto be ramentų. Tačiau tai ne kliūtis dirbti dideliame aukštyje.