Aurimas LIEKIS

Turbūt retas nuginčytų, kad Šilutė yra vienas gražiausių Lietuvos miestų, turinčių unikalią architektūrą, kraštovaizdį, kultūrinį bei istorinį paveldą, darbščius ir įdomius žmones. Galima pasidžiaugti tvarkoma Šyšos pakrante, nutiestu moderniu dviračių taku palei upę, kurį jau spėjo pamėgti skirtingo amžiaus dviratininkai, kasdien išriedantys gražiais dviračiais. Toks „sveikos gyvensenos“ takas kiekvieną verčia susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir įpročius, dažniau ilgesniam laikui automobilį palikti kieme.

<t>Gegužės mėnesį praūžusi jubiliejinė miesto šventė buvo puiki galimybė estetiškai sutvarkyti miestą. Atgijo Šilutės fontanas; gėlėmis pražydo gatvės; prie senojo turgaus aikštės inkarą nuleido miesto verslininkų dovana – dekoratyvus kurėnas; rekonstruojamas Šilutės geležinkelio tiltas; keičiami šiukšlių konteineriai; Lietuvininkų gatvės pradžioje, prie parduotuvės „Vilgoja“, atsirado moderni autobuso stotelė; Šilutę papuošė nauji suoliukai. Tačiau atsirado ir neįprastų, neskoningų akcentų. Vienas iš tokių yra keistos formos skulptūra su gėlėmis prie „Super Neto“ parduotuvės Lietuvininkų gatvėje. Stebina ne tik pasirinkta vieta kūriniui, bet ir apskritai eklektiškos reklamos ir kičo detalės ant pastato, kuriame įsikūręs ir restoranas „Rambynas“, ir kinų mados „oazė“, ir dar daug kitokių įstaigų.

Einant Tilžės gatve į akį krenta priešais F.Bajoraičio biblioteką esanti gėrimų išparduotuvė, kurios langus nuo viršaus iki apačios puošia didžiulės alkoholio reklamos, siūlančios „degiojo“ skysčio akcijas. Ko gero, tokia reklama turi neigiamą poveikį ne tik jaunajai kartai. Vos pradaręs bibliotekos duris atsiduri tarp didelių alaus ir vyno butelių, kviečiančių nedelsiant atsigaivinti…

Nors jau lyg ir pripratom, tačiau vis vien nejaukiai skamba kai kurių parduotuvių nelietuviški pavadinimai: La Scala (M.Jankaus g.), Alco Bravo (Tilžės g.), Stilingi rūbai Olivia (Tilžės g.), Hotel Deims (Lietuvininkų g.).

Miesto nepuošia ir namai-vaiduokliai. Vienas iš tokių yra Laisvės alėjos pastatas 5 numeriu – buvęs bendrabutis. Įėjęs į vidų atsiduri tarsi didelėje dūminėje pirkioje su aprūkusiomis sienomis. Kvėpavimo takus užgniaužia klaiki smarvė. Pasibaisėjimą kelia išlūžę laiptinių turėklai ir durys. Tokia erdvė sudomintų ne vieną siaubo filmų kūrėją ar romanų rašytoją. Tačiau kaip priversti žmones tvarkytis? Gal baudomis? O gal tiesiog patarti ir pamokyti, kaip reikia tvarkytis?

Nemalonius įspūdžius kelia ir buvusi „Eglutės“ sanatorija su apgriuvusiais pastatais ir apleistu didžiuliu sodu. Beje, dabar šis pastatas priklauso katalikų bažnyčiai. Tik nežinia, kada jis bus prikeltas naujam gyvenimui. Akį traukia ir Stoties g. 3 numeriu pažymėtas pastatas įgriuvusiu stogu, kurio jau ilgą laiką niekas neremontuoja. Jau daugelį metų akis bado netvarkomas buvęs Šilutės H.Šojaus dvaro kumetyno pastatas, esantis šalia geltonojo tilto į Rusnę.

Kai kurie miesto verslininkai bando išsiskirti pastatų fasadus dažydami ryškiomis, pietų kraštams būdingomis spalvomis. Tai: „Šilutės žuvis“ – senajame turguje, „Principas“ – Lietuvininkų g.

Tačiau, nežiūrint kai kurių paminėtų dalykų, Šilutė yra labai gražus miestas. Visados malonu vaikščioti po Darbininkų gyvenamųjų namų kvartalą, praeiti pro dešinėje Šyšos upės pakrantėje išdygusius individualios statybos pastatus. Žavi skoningai ir preciziškai tvarkoma aplinka, statinių priežiūra, kitos architektūrinės detalės. Geri pavyzdžiai turėtų paskatinti ir kitus miestelėnus labiau mylėti ir puoselėti savo kraštą, namo aplinką, gražinti Šilutės miestą.