Dažnai vietiniams pamario potvynis problema – sudaro nemažai keblumų, ypač įveikiant jį. Atvykėliams – egzotika, grožėjimasis vandens platybėmis.

Į tai įdomiai ir savitai pažiūrėjo Traksėdžių pagrindinės mokyklos septintokai, kartu su savo lietuvių kalbos mokytoja Birute Morkevičiene. Kai kurie jų, įkvėpti vandens didybės, jį aprašė eilėmis.

Potvynis

Potvynis ateina,
Slėpkitės visi.
Medžiai jau siūbuoja,
Bus audra baisi.

Vėjas jau pakilęs,
Skverbiasi vanduo,
Žmonės pasislėpę,
Saugosi audros.

Jau užpildė pievas
Vandeniu visas,
Plaukia su valtelėm
Žmonės per bangas.

Kai nurimo vėjas,
Žmonės atsigavo,
Potvynis  Iš Rusnės
Šiandien iškeliavo.
Martynas Pužauskas

***

Štai pakilo didis vėjas
Nešdamas bangas per pievas.
Per javus, tvoras pakilo,
Kad net krūmai nusvilo.

Žemdirbys štai gaudo vėją,
Kam jis potvynį prikėlė.
Čiumpa šakę, gaudo vėją,
Vėją piktą, niekadėją.

Po žeme javai visi,
Žemdirbiui žinia baisi.
Bet pavasaris ateis
Ir maudynės pasibaigs.
Rokas Žmuida

***

Semia potvynis laukus,
Oi, kas gi dabar bus?
Žiemužėlė speigą duoda,
Vaikščioti ledu nenuobodu.

Visą žemę ledas dengia,
O vaikai čiuožyklas rengia.
Jiems visai nenuobodu
Ir tėveliams jų smagu.

Džiaugias potvynio ledu,
Čiuožinėja viens ir du.
Ledas – sportas, sveikata,
Būkim visada greta.
Kornelijus Šikšnius

***

Ei, visi, sušuko vėjas,
Štai jau potvynis artėja.
Slėpkit savo vaikelius,
Vėjas ragina tėvus.

Jei nebėgsit į namus,
Potvynis užtvindys jus.
Uždarykit langelius
Ir žiūrėkite, kas bus.
Liuda Žvingilaitė

Potvynis

Oi, ruduo už ką jis baudžia
Ir tą vandenį atsiunčia.
Vėjas taip stipriai užpyko,
Jo sutramdyt nepavyko.

Ū-ū-ū taip stogą griovė,
Vos net medžio neišrovė.
Ir Neptūnas, ir Perkūnas,
Koks stiprus tas jūsų kūnas.

Bet už tai nereikia bausti,
Ir tą vandenį nusausinti.
Neramumų kai nebus,
Ir pasaulis bus ramus.
Jovita Rudytė

***
Kyla bangos po truputį,
Ant kelių vanduo.
Jei vanduo ilgai laikysis,
Tai supus želmuo.

Žmonės bėga nuo bangų,
Kartais lipa ant stogų.
Jau visus kelius užliejo,
Net ir bėgti nėra kur.
Simonas Krasnovas

***
O didysis potvyni,
Tu su savo didžia galia
Visas marių pakrantes užtvindai,
Vandeniu užlieji kelius,

Paverti laukus čiuožykla,
Medžiams uždedi sijonus,
O kol vanduo vis kyla
Visokius kreti monus.
Erikas Jankauskas

***

Aplink vanduo, vanduo,
Ir dar lašai vis krenta.
O Rusnėj –vėl vanduo,
Vėl potvynis uždėjo ranką.

Žiema. Taip keista, kad
Vandeniu keliauti tenka,
O tie, kurie nebijo,
Ledu vieni kitus vis lenkia.
Deividas Ambrozevičius

Birutė Morkevičienė

Mano močiutė
Anūkams
Mano močiutė
Rusnėj gyvena,
Turi ji rainį –
Katiną seną.

Turi šuniuką,
Baksu vadina,
Gąsdina jis
Ne vieną kaimyną.

Braškės pavasarį
Širdį gaivna,
Sode obuoliai
Šakas svarina.

Bulvių sodina
Ir morkų lysvelę,
Rūgštynes renka
Už daržo pievelėj.

Kepa ji blynus
Ir žuvį rūkina,
Pasakas seka
Ir  dviratį mina.

Mėgstu pavasarį
Į Rusnę važiuoti,
Kur net kieme
Galiu meškerioti.

***
Užšalo pievose vanduo,
Ir laužo vėjas smilgas.
Išėjusių ir grįžtančių iš pievų
Dar laukia kelias ilgas.

Per sniegą matos brydės.
Ne vienas mindė jas.
Štai ten žvejai nuėjo,
Štai stirna nuliuoksėjo.

Gamta pati save papuošia,
Kai šaltis pūgą ruošia,
Kai siaučia laukuose šiaurys,
Sidabro siūluos saulės atspindys.