Apie Žemaičių Naumiesčio pirmos pradinės mokyklos vedėją J.Galinį. I d.

Remigija Bukaveckienė

Praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje viena reikšmingiausių asmenybių Žemaičių Naumiestyje buvo pirmosios pradžios mokyklos vedėjas Jonas Galinis.

Privalomas keturių skyrių mokslas tada vyko trijose miestelio mokyklose. Pirmoje – didžiausioje, su paralelėmis klasėmis, pradžios mokykloje mokėsi Romos katalikų tikėjimo miestelėnų ir aplinkinių kaimų gyventojų vaikai. Antrojoje, kitų konfesijų krikščionių – liuteronų bei pravoslavų tėvų vaikai. Trečiojoje – miestelio žydų – judėjų tikėjimo tėvų vaikai. Prie pirmos pradžios mokyklos buvo dar penkto ir šešto skyriaus neprivalomo mokslo klasės, kuriose galėjo nemokamai mokslą tęsti visų trijų mokyklų pageidaujantys, keturis skyrius užbaigę vaikai. Taigi, pirmoji pradžios mokykla buvo jau II laipsnio.

Mokytojo rūpesčiai

Pirmoji pradžios mokykla talpinosi senosios muitinės pastate Klaipėdos gatvėje. (Dabar toje vietoje ambulatorijos ir vaistinės pastatas). Senajame pastate buvo keturios klasių patalpos, mokyklos raštinė, vedėjo butas. Antrame jo aukšte iš vakarų pusės – mokyklos muziejus, iš rytų pusės – dar vienas nedidelis butukas. Statmenai šiam pastatui – ūkiniai statiniai palei visą didelį kiemą, kurio gale, lygiagrečiai pagrindiniam pastatui – atskiras salės pastatas su priesaliu, scena ir užkulisiais. Už salės – sporto aikštelė. Mokyklos vedėjui būdavo daug rūpesčių rasti miestelyje ir išnuomoti patalpas paralelėms klasėms, kasmet rūpintis patalpų remontu ir  pasirūpinti mokytojų apgyvendinimu. Tai tapo ypač sunku, kai miestelyje buvo įkurdintas Lietuvos kariuomenės batalionas. Buvo pastatytos erdvios kareivinės, tačiau karininkų  šeimos buvo įsikūrusios geresniuose miestelio butuose. J.Galinis su šiomis užduotimis gerai susitvarkydavo, nes savo darbu buvo pelnęs žmonių pagarbą, pasitikėjimą, žinojo gerus meistrus, kuriais galėdavo pasitikėti. Tačiau visame miestelyje išsibarsčiusios klasės labai apsunkindavo mokymo priemonių taikymą. Tauragės apskrities Švietimo skyriaus II rajono pradžios mokyklų inspektorius M.Vaišnys 1937 m. pavasarį informuoja Švietimo ministeriją, kad prie Naumiesčio pradžios mokyklos Nr. 1 „yra  žemės, kuri statybos reikalams tinka“. Nepritaikytose  patalpose dirbo ir II prad.mokykla. Todėl  1939 m. ne tik mokyklų vedėjai, bet ir tuometis apskrities Švietimo skyriaus inspektorius K.Dulys, per Tauragės Švietimo skyrių, darė žygius Švietimo ministerijoje Žemaičių Naumiesčio mokyklos pastato statybos klausimu. 1939 m. gegužės 22 d. švietimo ministrui buvo pateiktas prašymas Nr. 788 dėl Žemaičių Naumiesčio pradžios mokyklos pastato statybos.

Naumiesčio link

Jonas Galinis gimė 1907 m. vasario 13 d. Trakų apskrityje, Kaišiadorių valsčiuje, Mižanių kaime, ūkininkų Motiejaus Galinio ir Domicelės Jacinavičiūtės-Galinienės šeimoje. Mokėsi Žiežmarių vidurinėje mokykloje, ją baigė 1923 m. pavasarį, o 1923 m. rudenį įstojo į Aukštadvario dvimečius mokytojų kursus, kuriuos baigė per vienerius metus.  Reikia manyti, kad mokslui didelės paramos iš namų negavo, nes jam buvo paskirta 440 litų stipendija, už kurią privalėjo atitarnauti dvejus metus Švietimo ministerijos paskirtoje vietoje.

Septyniolikamečio aplinka

1924 m. rudenį J.Galinis buvo paskirtas trečiuoju mokytoju į Tauragės apskrities Žemaičių Naumiesčio pirmąją pradžios mokyklą, kurią lankė 100 mokinių, o juos mokino tik du mokytojai. Tuo laiku Lietuvoje buvo organizuojamas pradinis mokymas ir mokytojų poreikis buvo labai didelis. Jų kvalifikacija būdavo keliama dirbant. Tuo požiūriu  septyniolikametis J.Galinis pateko į  palankią aplinką. Mokyklai vadovavo 10 metų už jį vyresnis Domininkas Jurjonas, kilęs iš Naumiesčio valsčiaus, o antroji mokytoja buvo penkeriais metais už J.Galinį vyresnė Filomena Gečaitė, kurios šeima gyveno Naumiesčio miestelyje. Abu jie buvo atsidavę savo darbui, mokykloje dirbo nuo 1918-1919 mokslo metų. Buvo labai gerai vertinami apskrities Švietimo skyriaus inspektorių mokyklų lankymo apyskaitose.

Darbštus naujokas

Darbo sąlygos nebuvo lengvos. Pavyzdžiui, 1925 m. sausio 12 d., naujai paskirtas inspektorius J.Domeika, aplankęs šią mokyklą, pasibaisėjo, jog darbas vyksta nekūrenamose patalpose, nes valsčiaus savivaldybė neaprūpino kuru. Jis pastebėjo ir pirmus metus dirbančio J.Galinio nepatyrimą, o apsilankęs balandžio 29 d. apibūdino jį, kaip savo darbštumu ir sugebėjimais daug pasiekusį mokytoją. Po pirmų mokslo metų, nuo liepos 15 iki spalio15 d., J.Galinis buvo išsiųstas į Kaune surengtus žemės ūkio kursus, o praktiką kursantai atliko Dotnuvos selekcijos stotyje.

J.Galinis buvo neišdidus, malonaus būdo ir lengvai bendraudavo su vietos gyventojais. Dalyvaudavo organizuojant kultūrinius renginius, ekskursijas. Labai nuoširdžiai dirbo su mokiniais ir kolegų buvo vertinamas. Tuo metu glaudžiai bendravo miestelio I ir II pradinių mokyklų bei artimesnių vietovių – Degučių, Gardamo, Šylių – pradinių mokyklų mokytojai.

Vedėjas

1926 m. iš mokyklos išėjo vedėjas D.Jurjonas. Į jo vietą buvo paskirtas II pradinės mokyklos vedėjas, taip pat atsidavęs darbui talentingas pedagogas suvalkietis Jonas Dekeris. Šitokioje aplinkoje J.Galinio patyrimas ir autoritetas palaipsniui augo ir jis, 1928-1929 m. metais sulaukęs pilnametystės, buvo paskirtas jau keturių komplektų Pirmosios Naumiesčio pradinės mokyklos vedėju.

Papildomi dalykai

1929 m. spalio 20 d. prie Naumiesčio I pradinės mokyklos buvo  įsteigta Žemės ūkio rūmų finansuojama žemės ūkio klasė, kuriai vadovavo J.Galinis. Jis dėstė gamtos mokslą, vet. gydytojas Morkevičius – gyvulininkystę, agronomas Zažeckis – žemdirbystę, Stasys Jurjonas (nuo 1925 m. Degučių prad.mokyklos vedėjas) – bitininkystę. 1930 metų vasarą pakartotinuose žemės ūkio kursuose J.Galinis dalyvavo Dotnuvoje prie Žemės ūkio akademijos. Tada kursantai lankėsi Marijampolės apskrities Kvietiškių žemės ūkio mokykloje.

Naujovės

Nuo 1930 m. lapkričio 1 d. jis vėl tęsė darbą žemės ūkio klasėje. J.Galinis kiek koregavo programą: papildomai įvedė lietuvių kalbos, kooperacijos, skaičiavimų, daržininkystės pamokas. Jas lankė jauni ūkininkai. Tais metais žemės ūkio klasę lankė 11 vyrų ir trys moterys. Ji veikė keletą metų.

J.Galiniui pasisekė sklandžiai organizuoti, kad būtų vykdomas privalomo mokslo vaikams nuo 7 metų amžiaus įstatymas, kurį 1930 m. įvedė Lietuvos Vyriausybė tuometinio švietimo ministro Konstantino Šakenio įsakymu. 1930 metais šioje mokykloje pradedamas rengti mokyklos muziejus.

Pripažinimas

Mokytojo J.Galinio autoritetas buvo pripažįstamas ne tik mokykloje, bet ir platesnėje visuomenėje. 1939-1940 m.m. J.Galinis sėkmingai vadovavo jau 8 komplektų Naumiesčio pradžios mokyklai. Ypač daug dėmesio jis skyrė Jaunųjų ūkininkų būrelio veiklai, skatindamas mokinius ir jų tėvus pažangiam ūkininkavimui, ugdė jų pilietiškumą ir patriotizmą. Jis apjungdavo visas tris miestelio mokyklas bendriems renginiams. Būdamas patriotu pasižymėjo aukštos kultūros žmonėms būdinga tolerancija, gražiai bendraudavo su įvairialype tautiniu ir religiniu požiūriu miestelio visuomene. Būdavo skiriamas į įvairių miestelio švenčių rengimo komitetus.

J.Galinio vadovaujamas Jaunųjų ūkininkų (JŪ) būrelis savo veikla garsėjo Tauragės apskrityje. Publikacija apie Naumiesčio JŪ būrelio surengtą parodą Žaliojo kalno parke buvo paskelbta „Lietuvos ūkininko“ straipsnyje su iliustruota nuotrauka, kurioje su derliaus gėrybėmis buvo nufotografuota šio būrelio narė Marytė Ežerinskaitė su reto grožio ilgomis kasomis.

1937 m. rugpjūčio 13 d. raštu Tauragės apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektorius M.Vaišnys pranešė J.Galiniui, kad jo darbas mokykloje įvertintas labai gerai. 1937 m. rugpjūčio 14 dienos švietimo ministro įsakymu J.Galinis  buvo „pakeltas į I laipsnio vyresniuosius mokytojus“. Tai puikus J.Galinio, kaip mokytojo ir mokyklos vedėjo, oficialus darbo įvertinimas.

J.Galinio šeima

1932 m. rugsėjo 10 dieną Gaurės Romos katalikų bažnyčioje įvyko Jono Galinio santuoka su vienmete mokytoja Kazimiera Kruopaite, kuri buvo kilusi iš Gaurės parapijos. Ji buvo baigusi Tauragės mokytojų seminariją. Už ją penkeriais metais vyresnė bendramokslė Elena Jucytė 1927 metais buvo paskirta mokytojauti į Žemaičių Naumiesčio pradžios mokyklą. Per ją ir susipažino  Kazimiera ir Jonas Galiniai. Tačiau labai artimų bendramokslių draugystė nutrūko, pasirodo, E.Jucytė pati puoselėjo viltį tapti Galiniene.

Jaunoji Galinienė 1932–1933 m.m. pradėjo dirbti Žemaičių Naumiesčio pradinėje mokykloje ir buvo vertinama už ramų būdą ir reiklumą. Mokiniams didelis apdovanojimas būdavo jos šypsena, kuri buvo išskirtinai graži. K.Galinienė kartu su vyru rūpinosi jaunaisiais ūkininkais. Ji dirbo su mergaičių būreliu mokindavo namų ruošos dalykų, siuvimo, kulinarijos, gėlynų tvarkymo. 1933 m. Galiniams gimė sūnus Algimantas, o 1937 m. gruodžio 17 d. – dukrelė Vida.

K.Galinienė buvo talentinga pedagogė. Jos darbas vertintas labai gerai. 1937 m. ji buvo pakelta į II eilės mokytojas ir jai suteikta 7-oji valdininko  kategorija. Šeima buvo labai darni, darbo reikalai klostėsi puikiai, tačiau 1940 metų birželis šią idilę sugriovė. Kaip pradėjo tvarkytis naujoji valdžia, pasidarė aišku, kad J.Galinio šeimai likti Žemaičių Naumiestyje nebegalima. Iš LCVA rastų dokumentų galima nustatyti, kad J.Galinis 1941 09 15 buvo atleistas iš Žemaičių Naumiesčio prad. mokyklos vedėjo pareigų ir iki 1941 spalio 15 d. dirbo mokytoju. Tada jis su šeima turbūt ir išvyko iš ŽemaičiųNaumiesčio.

J.Galinio ir jo šeimos gyvenimas okupacijų metais

Kaip paaiškėjo iš likusių giminaičių ir Galinių dukters Vidos Raštikienės pasakojimų bei jos saugomų dokumentų ir nuotraukų likučių, 1940 m. rudenį Galinių šeima iš Žemaičių Naumiesčio išvažiavo į žmonos tėviškę. Tai Sakalinės kaimas – 20 km nuo Tauragės, Jurbarko kryptimi, šalia didelio miškų masyvo, kuri priklausė Gaurės valsčiui. Laikinai prisiglaudė ūkininkų, turėjusių nemažai nuosavo miško, Rapolo ir Onos (Jonikaitės) Kruopų, K.Galinienės tėvų, namuose.

Reikia pripažinti dar nespėjusio sovietizuotis Tauragės aps. Švietimo skyriaus išmintingą kadrų tvarkymą. Naumiestis priklausė švietimo II rajonui. Į jį vietoj J.Galinio dirbti vedėju pradinėje mokykloje iš I švietimo rajono, iš Pajūrio, buvo perkeltas taip pat patyręs pedagogas ir Lietuvos patriotas Simas Baltutis su žmona Ona Baltutiene, o Jonas ir Kazimiera Galiniai paskirti dirbti į Pajūrio mokyklą. Įsidėmėtina tai, kad nors S.Baltutis perdavė Pajūrio prad. mokyklos vedėjo pareigas J.Galiniui, tačiau niekam Naumiestyje neišsitarė, kad žino, kur dirba Galinis. Taip ir viena, ir kita mokytojų šeima išvengė 1941 birželio 14 d. represijų.

Galinių šeima įsikūrė mažame jaukiame Pajūrio miestelyje ir pradėjo mėgstamą mokytojų darbą: J.Galinis dirbo tos mokyklos vedėju.

Bus daugiau