Viktoras MILAŠAUSKAS

Taip jau buvo lemta, kad vaikystė prabėgo Plaškių kaime. Kaime, kurio praeitis mena dar baltiškųjų genčių formavimosi pradžią. Plaškiuose iki šių dienų išlikusi 1900 m. statyta bažnyčia, kuri, nors ir apgriuvusi, bet savo dvasia vis dar išdidžiai visiems atvykstantiems  primena apie kažkada čia klestėjusį kaimą.

Dar ir dabar prisimenu nuo audros naktį su didžiuliu trenksmu virstančio bažnyčios bokšto garsą, o ryte teko stebėti bažnyčios bokšto liekanas gulinčias ant žemės šiaurinėje pastato pusėje. Tai įvyko 1967 m. rudenį. Vėliau pastato remontuoti atsiųsti Šilutės KMK (kilnojamoji mechanizuota kolona) darbuotojai pasisavino dalį bažnyčios stogo čerpių. Darbų vykdytojas B.A. šiomis ypač kokybiškomis emale dengtomis čerpėmis apdengė savo gyvenamo namo stogą Šilutėje.  Beje, Šilutės seniūnija 1999 m. B.A. sodybą pripažino gražiausia Šilutės miesto sodyba.

Bokšto griuvimo laiku bažnyčios pastatas buvo naudojamas kaip kombinuotųjų pašarų sandėlis. Sandėlininkės vaikai čia taip pat bandė surasti ką nors „naudingo“. Jie atkėlė altoriaus viršutinę vientisą masyvią akmeninę plytą, po kuria aptiko kapsulę. Atidarę kapsulę vaikai labai nuliūdo, nes ten buvo tik vokiečių kalbą parašyti popieriai.

Bėgant metams per didelį atsitiktinumą šie dokumentai išliko. Dabar Plaškių bažnyčios altoriuje atrastas dokumento originalas saugomas Šilutėje, vienoje istorinėje kolekcijoje. Tai labai gražiu menininko braižu rašaline plunksna ant keturių storo pageltusio vatmano lapų rašytas dokumentas. Jame senąja vokiečių tarme pasakojama apie Plaškių bažnyčios statybos eigą, statybų kaštus, meistrus, kurie atliko įvairius darbus. Apie kalvį Landei iš Plaškių, nukalusį Bažnyčiai kryžių ir durų apkalus, kuriuos dar ir dabar galima pamatyti Plaškiuose. Šį dokumentą pasirašė septyni bažnyčios parapijos tarybos nariai ir septyniolika parapijos atstovų, tarp jų Auschra, Kairies, Juozapait, Peterait, Čierullies.

Istorinį dokumentą mano užsakymu išvertė UAB „Versmas“  Klaipėdos filialo vertėja Violeta Spogytė. Dokumentas viešai skelbiamas pirmą kartą. Tai laisvas dokumento vertimas.

Įkūrimo dokumentas

Plaškių bažnyčios parapijos 1736 m. iš neapdorotų akmenų pagaliau pastatyti Dievo namai nebuvo patvarūs. Jau 1774 m. Manstein iš Tilžės pagrindinės tarnybos praneša karališkiesiems lietuvių karo ir domeno rūmams, esantiems Gumbinėje, kad minėtoje bažnyčioje net tik 7 stulpai, tarp kurių ir 4 pagrindiniai stulpai, remiantys bokštą, apačioje prie žemės, po to kelios į mūrą įdėtos sijos esą visiškai sutrūniję, bet sutrūnijęs ir grynų akmenų sumūrytas bokšto šlaitas nuo stogo viršūnės iki bažnyčios durų skliauto, o iš vienos pusės sijos nuo vandens netgi iš pamatų išvirtusios, nuo tokio stipraus sukrėtimo nuo stogo nukritę ir virš du  šimtai stogo čerpių. Kadangi parapija negalėjo padengti remonto išlaidų, žala buvo ištaisyta tik 1749 metais ir remiantis Hoffe karališkuoju įsaku buvo sumokėta 80 talerių ir 45 gr. Iš 1749 metų Extraordinaro (valstybės kasos).

1861 metais ant vakarinio šlaito esantis medinis bokštas dėl senumo turėjo būti nugriautas, ir jo  vietoje buvo pastatytas špyžinis (ketaus) kryžius. Bažnyčios varpas nuo tų laikų sumontuotas šiauriniame bažnyčios ploto kampe, buvo pakabintas ant ypatingų pastolių. P to, kai vėliau emporos (viršutinė bažnyčios interjero dalis) dėl labai abejotino patvarumo kurį laiką policijos paliepimu buvo uždarytos ir naujų sijų ir atramų paramstytos, ir apvaliose sienose įvairiose vietose pasirodė grėsmingi plyšiai, jungtinė parapijos atstovybė 1888 m. sausio 26 d. balsų visuma nusprendė naujai atstatyti bažnyčią ir surinkti statybos kapitalą.

Du po to iš karališkos valdžios pateikti  statybos projektai, kurių galutinį vertė 130 000 markių, negalutinį 115 000 markių, turėjo dėl parapijos blogos finansinės padėties būti atmesti.

Tik trečiajam statybos projektui, paruoštam valdžios statybos meistro Schade iš Tilžės 1892 m. gegužės 18 d. galėjo būti pritarta.

Patronato finansavimas, paskaičiuotas 82 400 markėms, iš jų 7 900 tenka varpų ir vargonų parūpinimui.

Statybos fondui kasmetiniais įnašais po 1500 markių ir aukštesnių instancijų leistų naminių  rinkliavų rinkimais  pasiekus 10 000 markių sumą, po to, kai parapijos tarybos nariai nusprendė iš provincinės pagalbinės kasos pasiskolinti 24 617 markių sumą, kas kaip didžiausia Dievo dovana padėjo pasiekti 10 000 markių sumą ir pagaliau iš karališkosios konsistorijos pusės vargonų ir kitų papildomų įrenginių parūpinimui buvo numatyta 5 000 markių, galėjo būti pradedamas projekto įgyvendinimas. Per reformacijos šventę, Dom. 20 post Trinit, 1897 m. spalio 31 d. senuosiuose Dievo namuose labai aktyviai dalyvaujant parapijiečiams galėjo būti laikomos paskutinės pamaldos. Jau kitą dieną galėjo būti pradėta griauti ir po to pradėtos naujosios statybos. Dar tais pačiais 1897  metais prieš prasidedant šalčiams iki žemės paviršiaus buvo sumūryti dalinai labai gilūs pamatai, tam panaudoti visi akmenys iš senojo pastato.

Mūrijimo darbai buvo pavesti mūrininkui Walka iš Stollbeck, apdailos darbai – dailidei Weber iš Tilžės, staliaus darbai – staliui Eggert iš Ragainės. Svarbiausius kalvio darbus, ypač bokšto kryžių ir durų apkalimą savo rankomis atliko ir sumontavo kalvis Landei iš Plaškių. Varpuose, nulietuose Collier iš Berlyno, yra įrašyta:

„Vienam Dievui Aukštybėse teesie garbė“ ir „Pons Dievas mūs pilis tvirtina“. Vargonus pastatė Witteck iš Elbingo.

Nūnai vietoje seno, neišvaizdaus pastato stovi gražus, miesčioniškas namas, puikus tiek vidumi, tiek išore.  Apipavidalinimas sukurtas pagal vadovaujančio karališkojo statybos inspektoriaus pono Heise statybos potvarkius, kartkartėmis nukrypstant nuo pradinių brėžinių, bet labai naudingai. Dailininko Männchen iš Berlyno pritaikytos spalvos asmeniškai vadovaujant ir prižiūrint ponui statybos inspektoriui Heise‘ei patapo ypač puikiomis. Šių metų liepos trečią dieną pašventinant ponui generaliniam superintendentui Braun šie Dievo namai turi būti pašvenčiami jų paskirčiai.

Šiandien žemiau pasirašiusieji parapijos nariai kartu su vietiniu kunigu stovi prie altoriaus šlovindami ir dėkodami Dievui ir bažnyčios Viešpačiui, kuris statybą palaikė savo globojančiomis rankomis, ir padeda šį dokumentą Trivienio Dievo vardu ant statytino altoriaus.

Plaškiai, 1900 m. birželio mėn. 15 d.

Parašai – Bažnyčios parapijos taryba (7 parašai), Parapijos atstovai (17 parašų)

Visa ši medžiaga autoriaus sutikimu yra paimta iš Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ 2011 m. gruodžio mėnesio žurnalo „Rambynas“ 1 (4) numerio.