Priešpaskutinę kalendorinės vasaros dieną Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitykloje įvyko vienas iš visus metus vykstančių ciklo „Prie gaivios kūrybos versmės“ renginių. Jame naują romaną „Paskutinis traukinys“ pristatė jo autorius Rokas Flick. Naujos knygos sutiktuvėse dalyvavo ir autoriaus žmona, aktorė Regina Arbačiauskaitė – Flick.

Ši „Alma littera“ leidykloje birželio mėnesį 1500 egzempliorių tiražu knyga išleista jau tapo populiari skaitytojų tarpe. Tačiau Šilutėje vykęs jos pristatymas – pirmasis, kurį surengė autorius. Jis pasidalino savo mintimis apie ketvirtą savo knygą. Ištraukas iš naujojo romano skaitė R.Arbačiauskaitė – Flick.

„Paskutinis traukinys“ – tai pasakojimas apie skaudžią Rytų Prūsijos, artimai susijusios su Lietuva, gyventojų lemtį Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais. Romano centre – tragiška Toleikių šeimos istorija. Vokietė Marta ir jos vyras lietuvis Vincentas Toleikis, gyvenantys Kenigsberge, su dviem vaikais ketina įsikurti Kaune. Tačiau karas šeimą išskiria. Romano pasakojimas skiriamas į dvi dalis: „Paukščiai išskrenda birželį“ ir „Vilko vaikai“, kur prasmingai pasitelkiami du nuolat vienas kitą keičiantys pjūviai – dabartis ir praeitis. Knygoje paliečiamos skaudžios suaugusių žmonių tragedijos, vaikų išgyvenimai bei likimai karo ir pokario laikotarpiu. Knyga, kurioje veiksmas vystomas 1939–1975 metų laikotarpiu, skirta plačiajam skaitytojų ratui. Autorius pažymi, kad romanas „Paskutinis traukinys“ yra istoriškai susijęs su anksčiau išleista knyga „Šiaurės Sachara“: romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją. Abiejų minėtų knygų siužetų tema siejasi su Mažąja Lietuva ir Prūsija nuo XIX a. pabaigos iki 1975 metų, tik romanų veikėjai skirtingi. Susitikime su šilutiškiais kraštietis neigė recenzentų ir kai kurių skaitytojų tarpe susidariusį įspūdį, kad romanas parašytas, remiantis autobiografiniais faktais. Jis sakė, kad pirmoji jo istoriko -archeologo specialybė neatsiejama nuo domėjimosi istorija. Jam visada aktuali, artima ir skausminga buvo Rytprūsių istorija. Ta tema skaitė daug straipsnių rusų ir vokiečių kalbomis išleistuose leidiniuose. Taip per laiką sukauptas žinias, istorinius faktus autorius perkėlė į savo grožinės literatūros kūrinius – romanus.

Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos inf.