Ketvirtadienį Šilutėje, F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, iš visos respublikos į Bitėnus vasaros stovyklai susirinkę vydūniečiai  susitiko su šilutiškiais. Vydūno draugijos vadovai Rima Palijanskaitė bei Tomas Stanikas papasakojo apie labai produktyvius metus, per kuriuos pavyko nemaža nuveikti. Svarbiausias jų – Vokietijoje, Detmolde, kur paskutinius savo gyvenimo metus praleido Vydūnas, buvo atidengta atminimo lenta bei pastatytas Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Tai senai siektas šios draugijos tikslas, kurį padedant vokiečiams bei geranoriškai prie to prisidėjusiems daugeliui Lietuvos rėmėjų bei valstybinių institucijų, pagaliau pavyko įgyvendinti šiais metais, kai buvo minimos Vydūno mirimo 60 metinės.

Šiais, 2013 metais, sukanka 25 metai, kai ir buvo įkurta Vydūno draugija. Tų įvykių ištakos kaip tik ir buvo Šilutėje. Apie tai, kaip viskas klostėsi 1988 metais, atsiminimais pasidalino Šilutės Vydūno klubo nariai Virgilijus Skirkevičius, Šarūnas Laužikas bei Saulius Sodonis.

R.Palijanskaitė supažindino su naujomis draugijos narių pastangomis išleistomis knygomis, ir kas lėmė, kad atsirado dvi vokiečių kalba. O taip pat nesenai dienos šviesą išvydo ir knyga rusų kalba.

T.Stanikas pristatė fotografuotinai iš naujo išleistą 1928 m. Vydūno išleistą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“. Pats būdamas medikas, T.Stanikas atkreipė dėmesį į labai šiuolaikišką filosofo požiūrį į save – savo mokyme Vydūnas siūlė pirmiausiai harmonizuoti savo dvasią ir tik po to dėmesį skirti mitybai. Kalbėdamas apie šį Vydūno darbą, draugijos vicepirmininkas atkreipė dėmesį į jo matymo modernumą ir šiuolaikiškumą. T.Stanikas kalbėjo, kad siekiant autentiškumo Vydūno knygos yra leidžiamos fotografuotinu būdu. Be to, taip ne tik pigiau, bet tuo šiuolaikiniai žmonės kviečiami pasinerti į tuos Vydūno gyventus metus. Atsiliepdamas į tai, V.Skirkevičius pasiūlė atsižvelgti į šiuolaikinį greitą ir spartų gyvenimą. Todėl, jo nuomone, norint plačiau skleisti Vydūno mintis būtina jas pritaikyti šiam tempui. Į diskusiją įsitraukė vydūnietis Audrius, kuris iš vis pasiūlė nesureikšminti knygų, nes pagrindiniai mokymai pasaulio istorijoje dažniausiai buvo perduodami ne per knygas, o per mokytojus.

Diskusijas ir pokalbius ne kartą pertraukė vydūniečių kanklėmis palydimos dainos.