Praėjusį savaitgalį daugelis neabejingų šio krašto praeičiai žmonių vyko į Bitėnus. Čia jau vienuoliktą kartą vyko „Sueiga pas Martyną Jankų“. Šį kartą buvo paminėtas Mažosios Lietuvos patriarcho M. Jankaus 155 metų jubiliejus. Taip pat sukako dešimt metų nuo „Mažosios Lietuvos paveikslų sodo“ pradžios. Dešimt metų praėjo ir nuo „Amžinosios Rambyno kalno knygos“ kopijos padarymo. Visa tai sutapo su šiemet minimais Klaipėdos krašto metais.

Saulius SODONIS

Mokslinė konferencija

Viso to išvakarėse, penktadienį, prasidėjo dvi dienas trukusi mokslinė konferencija. Joje buvo išnagrinėta ir aptarta daug su M. Jankumi, jo gyvenama aplinka bei gyvenimo laikotarpiu susijusių temų. Čia pranešimus skaitė daug mokslininkų, kurie pristatė savo naujausius tyrinėjimus.

Konferenciją pradėjo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, kuris padėkojo konferencijos dalyviams už dėmesį M. Jankui, Bitėnams bei Pagėgių kraštui. Jis pasidžiaugė, kad savivaldybė gali šiek tiek prie to prisidėti ir palinkėjo produktyvaus darbo. Vėliau meras atidžiai klausė pranešimų ir esant galimybei ką nors pridėdavo bei žadėjo atkreipti dėmesį į kurią nors iškeltą problemą. Taip atsitiko su būtinybe įamžinti Enzio Jagomasto šeimą: po Rambyno regioninio parko kultūrologės Giedrės Skipitienės pranešimo apie M. Jankaus amžininko. Likimo lemta, kad vos prasidėjus karui daug šio krašto kultūrai nusipelniusią šeimą Vilniuje sušaudė hitlerininkai. Jie visi palaidoti Aukštuosiuose Paneriuose. Tad G. Skipitienė pasiūlė jų šeimai atminti Bitėnų kapinaitėse pastatyti kenotafą (mirusiems, tačiau Amžiną poilsį radusiems nežinia kur). Taip būtų ne tik Mažojoje Lietuvoje įmažintas jų atminimas, bet tuo pačiu lyg tęsiamas Mažosios Lietuvos panteono kūrimas. Meras pažadėjo atkreipti dėmesį į šią mintį.

Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas daktaras Domas Kaunas, savo pranešime apie Martyną Jankų aptarė jo gyvenimą, atkreipdamas dėmesį į tuos aspektus, kaip šio kaimo jaunuolis susidomėjo raštija ir lietuvybe. Kaip visada profesoriaus klausyti buvo labai įdomu, nes jis puikiai pažįsta ne tik šį kraštą, šio krašto šviesuolius, bet ir yra puikus pasakotojas, mokantis labai raiškiai perteikti savo mintis tiek raštu, tiek žodžiu.

Pranešimą apie mažlietuvių gyvenimą po Antrojo pasaulinio karo aptarė Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) direktorė daktarė Silva Pocytė. Savo pranešime ji rėmėsi Vanagų parapijos bažnytiniais dokumentais, kurie puikiai iliustruoja šių mažuma tapusių gyventojų bendruomenės gyvenimą naujos, sovietinės santvarkos metu iki 1960 metų. Labai patraukliai apie lietuvių pabėgėlius ir tremtį dar iki prasidedant Didžiajam, taip iki Antrojo pasaulinio karo buvo vadinamas Pirmasis, pasakojo KU BRIAI docentė Arūnė Arbušauskaitė. Ji rėmėsi daugybe archyvinių dokumentų, kuriuos rado M. Jankaus archyve. Daugelį tų dokumentų, patriarcho rašytų tremtyje (M. Jankus kraštą okupavusios rusų valdžios su šeima buvo ištremtas į Rusiją) ir citavo. Po pranešimo ji sulaukė nemažai klausimų, į kurios atsakė sakydama, kad kuo daugiau jų kyla, tuo tiksliau galima atsekti praeitį.

Iliustratyvų ir daugeliui labai patikusį pranešimą „Edės Jankutės laiškai Klaipėdos universiteto bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvaro Anso Lymanto fonde 1945–1977 m.“ skaitė šio universiteto absolventė Simona Mociejūnaitė. Daugelis vėliau skaitydami pranešimus džiaugėsi naująja kolege bei rėmėsi perskaitytais laiškais, kurie teikia nepaprastai daug informacijos.

Labai įdomiai ir su mokslininkams paprastai nebūdingu humoru apie tai, kaip buvo iš vidaus rengiamasi Klaipėdos krašto sukilimui, savo pranešimą „Lietuvos atstovybė Klaipėdos krašte 1920–1923 m.“ perskaitė Vilniaus edukologijos universiteto docentė Sandra Grigaravičiūtė. Ji išanalizavo ir parodė, kaip to meto jauna Lietuvos Vyriausybė diplomatinėmis priemonėmis bandė „parengti“ viešąją nuomonę apie galimą (vėliau ir įvykusį) Klaipėdos krašto sukilimą. Viskas buvo taip nepriekaištingas surengta, kad Paryžiuje vykusi Ambasadorių konferencija jo pasekmėms pritarė, Klaipėdos kraštą „atiduodama“ Lietuvai.

Parnešimus taip pat skaitė ir muziejininkai. Šilutės muziejaus fondų saugotoja Inga Radavičiūtė supažindino susirinkusius su šiame muziejuje saugomais dokumentais, kurie ,,pasakoja“ M. Jankaus gyvenimą. Vytautas Mažeika iš Tauragės „Santakos“ muziejaus supažindino su muziejuje saugomais „Aušros“ laikraščio egzemplioriais.

Vydūnistas Vacys Bagdonavičius dar kartą pabrėžė Vydūno ir M. Jankaus bendrumą bei pastangas, kuriant Mažosios Lietuvos ateitį. Buvo ir daugiau įdomių pranešimų. Jei viskas klostysis sėkmingai, turėtų išeiti ir leidinys su čia skaitytais parnešimais.

Šios konferencijos pabaigoje buvo priimta rezoliucija ir visuotinai palaikytas Pagėgių savivaldybės siūlymas, kreiptis į Lietuvos Respublikos vadovybę, prašant rasti lėšų įsigyti buvusį Jankų gyvenamą namą ir daržinę su žeme. Šiuo metu tai valdo privatūs asmenys, kurie sutiktų šį turtą perleisti Pagėgių savivaldybei. Tą pritarimą konferencijos dalyviai išreikė pasirašydami.

Jaunųjų pleneras

„Sueigos pas M. Jankų“ išvakarėse šiose vietose vyksta dailininkų plenerai. Vienas jų – šio krašto moksleivių. Šį kartą jis jau vyko šeštą kartą. Todėl jau yra surinkta nemaža kolekcija. Šios jaunųjų dalininkų plenerus nuo pat jo ištakų remia „Kęsto Komskio labdaros ir paramos fondas“. Kadangi šio fondo mecenatas K. Komskis šeštadienį negalėjo būti Bitėnuose vykusioje sueigoje, tai šių jaunųjų kūrėjų stovykloje sukurtų darbų pristatymas buvo surengtas dar penktadienį. Tai buvo labai smagus ir mielas pasikalbėjimas, kurio metu moksleiviai dalinosi savo įspūdžiais, patirtais per savaitę Bitėnuose. Jie papasakojo apie savo darbus. Tai buvo labai nuoširdu ir tikra, kad ne kartą tai buvo pertrauka juoku bei plojimais. Pasirodo, buvo ir tokių, kai jaunieji dailininkai ne tik pirmą kartą dalyvavo tokiame plenere, bet ir pirmą kartą tapė tokius paveikslus.

Šiais darbais labai džiaugėsi K. Komskis, kuris išsakė mintį, kad gali būti, jog bus išleista knygelė apie čia vykusius jaunųjų plenerus. Jis taip pat padėkojo moksleiviams ir jų mokytojams Aurimui ir Ritai.

Sueiga su lietumi

Šiek tiek sueigos dalyvių nuotaką gadino šeštadienio rytą Bitėnų dangų aptraukę žemi debesys, kurie lietumis prapliupo antroje dienos pusėje. Nors bendros sueigos nuotaikos tai ir nesugadino, tačiau šiokių tokių korektyvų įnešė.

Iš karto, pasibaigus konferencijai, visi aptraukė į Bitėnų kapinaites. Čia buvo pagerbtas Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus. Gėlės taip pat buvo padėtos ir ant jo amžininko Vydūno kapo.

Pagal iš anksto rengtą scenarijų, toliau sueiga turėjo vyksti prie M. Jankaus muziejaus, kur visų laukė nauja ekspozicija. Tačiau rengėjų buvo pasiūlyta vėl grįžti į „Mažosios Lietuvos paveikslų sode“ pastatą palapinę, kurioje nesenai baigėsi konferencija. Čia ir buvo sudėlioti pagrindiniai akcentai. O jie susidėjo iš įvairių padėkų.

Šiai jubiliejinei sueigai pas M. Jankų buvo labai kruopščiai ruošiamasis. Labai įdomu, kad šio muziejaus darbuotojai atsekė seną tradiciją: garbingiems svečiams ant kairės rankos užrišti po austą juostelę. Taip šį kartą ir buvo daroma: visiems garbingiems svečiams ant rankos tokia juostelė ir buvo užrišta. Taip pat parengtos ypatingos atminimo dovanos – aštuonios Amžinosios Rambyno kalno knygos kopijos. Sumažintas jos kopijas pagamino tai prieš dešimt metų atkūrusi Dalia Marija Šaulauskaitė. Jos ir buvo įteiktos labiausiai M. Jankaus atminimo įmažinimui dirbusiems žmonėms. Pirmoji jų atiteko prof. D. Kaunui. Antroji buvo įteikta Evai Jankutei – Gerolai, garsiojo patriarcho vaikaitei. Trečioji atiteko Birutei Žemgulienei, ilgametei šio muziejaus puoselėtojai. Ketvirtuoju numeriu pažymėta buvo įteikta šios sueigos išvakarėse: ją gavo Kęstas Komskis, kuris labai daug prisidėjo kuriant šios vietos grožį ir jaukumą. Penktoji buvo įteikta vydūnistui V. Bagdonavičiui. Šeštuoju numeriu pažymėta atiteko istorikei S. Pocytei. Septintuojo – Vytautui Juodkaziui. O paskutinė šiais metais – Pranui Matijošiui, kuris perdavė palėpėje rastą M. Jankaus archyvą prof. D. Kaunui. Ši dalis baigėsi balandžių į dangų paleidimu.

Dešimtasis pleneras

Porą savaičių prieš šią sueigą čia darbuotis pradėjo būrelis dailininkų. Vyko dešimtasis pleneras po atviru dangumi, kai jo metu nutapyti paveikslai įkurdinami Mažosios Lietuvos paveikslų sode. Šį kartą rengiant šį profesionalių dailininkų plenerą daug padėjo VšĮ „Artkomas“ su talkininkais. Dailininkams buvo surengtos pažintinės paskaitos, ekskursijos. Šį kartą čia kūrė dešimt dailininkų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: dailininkas iš Vokietijos Nikolai Kraneis, gruzinas Irakli Gabecadze ir lenkaitė Agata Borova. Lietuvai atstovavo Arvydas Kašauskas, Rūta Eidukaitytė, Vytautas Kaunas, Jūratė Mitalienė, Saulius Rudzikas, Virgis Ruseckas ir Justina Puidokaitė. Jie tapė pasirinkta Mažosios Lietuvos tema. Nors į darbą ir nesikišo, tačiau savo nuomonę ir savotiškus reikalavimus dailininkams kėlė „Artkomas“ vadovas Olegas Darčianovas.

Lietus sutrukdė vietoje pasiklausyti dailininkų dešimtojo plenero metu sukurtų paveikslų pristatymų. Todėl jie tai darė toje pat palapinėje, kur jiems taip pat buvo ir padėkota.

Po visų sveikinimų ir padėkų visi galėjo aplankyti naująją M. Jankaus muziejaus ekspoziciją bei laukti prasidedančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro operos simfoninės muzikos koncerto. Jam taip pat buvo kruopščiai ruoštasi, tačiau dėl lietaus koncertas vyko trumpiau. Vis dėlto Mažosios Lietuvos paveikslų sode įrengtoje scenoje jis skambėjo labai iškilmingai.