Balandžio mėnesį Šilutės kamerinis teatras pristatė naują savo kūrinį, spektaklį „Antrininkas“. Jį režisavo šio teatro režisierius Sergėjus Paciukas.

Saulius SODONIS

Spektaklis sukurtas pagal anglų dramaturgų Eric Elice ir Roger Rees pjesę „Double Double“. Anot šio spektaklio režisieriaus S.Paciuko, norint sukurti spektaklį pagal šiuolaikinio anglų autoriaus pjesę, reikėjo gauti ir jo sutikimą. Suprantama, ir atsiskaityti už autorines teises. Anglai buvo malonūs ir, sužinoję, kad vaidinimas pagal jų pjesę bus vaidinamas nedideliame, tačiau teatrą mėgstančiame Lietuvos mieste, ne tik džiaugėsi, bet ir sumažino autorinius reikalavimus. Vis dėlto šis spektaklis turi tiesę būti suvaidintas tik ribotą skaičių per dvejus metus. Tačiau režisierius minėjo, kad to pakaks, jog jį pamatytų šilutiškiai teatro mėgėjai bei kitų miestų žiūrovai, kai teatras vyks į festivalius ar gastroles.

Fabula

Šiai progai išleistos afišos skelbia, kad žiūrovas matys detektyvinę pjesę, tačiau kone du trečdalius laiko spektaklyje kalbama apie bendražmogiškuosius dalykus. Tiksliau – apie pinigus bei kaip jų gauti. Apie tai diskutuoja, postringauja bei ginčijasi du veikėjai Filipa ir Dankanas, kuriuos vaidina Alma Rinkevičiūtė ir Vytautas Bartuška.

Veiksmas lyg ir aiškus: reikia rasti antrininką netikėtai mirusiam (ir nebūtinai savo valia) Filipos vyrui Ričardui. Labai panašų į velionį ji pastebi tarp sąvartynuose besirausiančių asmenų. Po to laukia nelengvas uždavinys – per kelias dienas rastąjį paversti Ričardu, kad jo tapatybe nesuabejotų tik kartą jį matęs advokatas. O jis turi perduoti Ričardo keturiasdešimtmečio proga nei daug, nei mažai – milijoną litų. Tad Filipos laukia nelengvas uždavinys – įtikinti, kad Dankanas sutiktų dalyvauti šiame pinigų gavimo „vaidinime“, o tuomet per kelias dienas paversti jį „Ričardu“. Viską komplikuoja tai, kad Dankanas išties yra valkata, todėl reikia ne tik išvaizdai suteikti žmogišką pavidalą, bet ir pakeisti jo mąstymą. O tai nėra paprasta, nes laisvas gyvenimo būdas suformavo savotiškai laisvą ir niekam neįpareigojantį mąstymą.

Tad daugiau nei pusę šios pjesės vaizduojamas pastarojo virsmas į solidų žmogų, kuris pasirengęs imtis apgaulės. Vis dėlto pjesės pabaigoje išties atsiranda detektyvo elementų ir vaidinimas pasibaigia visiškai netikėtai, juo labiau, kad žiūrovas prieš tai lyg ir užliūliuojamas asmenybės kitimo eiga. Šilutiškiai žino – psichologinis teatras nuo seno yra stiprioji šio teatro pusė.

Atlikėjai

Nors vaidinime pasirodo ir daugiau personažų, tačiau juos visus vaidina jau minėti A. Rinkevičiūtė ir V. Bartuška. Tai nėra lengvas uždavinys daugiau kaip dviejų valandų spektaklyje. Kuriant šiuos vaidmenis vis dėlto sunkesnis uždavinys teko kelis personažus paeiliui vaidinusiam V. Bartuškai. Jis ir valkata Dankanas, gyvenimo prasmę matantis per butelio kakliuką – spektaklyje to išties daug (gal net pernelyg, žinant šio aktoriaus sugebėjimus minimalistinėmis priemonėmis kurti personažus, – aut. pastaba). Čia pat jis evoliucionuoja į atgimstantį Ričardą. Tai jis daro labai įtaigia ne tik iš kimaus valkatos balso prakalbęs skardžiabalsio Ričardo balsu, bet puikiai pavirtęs juo savo manieromis bei elgsena. Žiūrėdamas į šį aktorių išties tiki tuo, kuo jis gyvena.

A. Rinkevičiūtei šiame spektaklyje yra mažiau galimybių pasireikšti, nes nuo pradžios iki pabaigos ji su mažesnėmis variacijomis vaidina pagrindinę veikėją Filipą. Nors įtikinėdama ir mokydama Dankaną ji nemažai pluša, tačiau galimybės jai suspindėti šiame vaidmenyje ribotos. Tačiau, žinant šios aktorės galimybes bei tai, kad tai dar tik premjeriniai spektakliai, yra vilties, kad ateityje ji labiau pabrėš klastingos viliokės vaidmenį.

Šį spektaklį ir jo nuotaiką taip pat kūrė dailininkė Irina Budvytienė bei kompozitorius Antanas Jasenka. Jo muzikiniai darbai teatro mene pastebėt ir įvertinti apdovanojant jį „Auksiniu scenos kryžiumi“ 2010 ir 2012 m. O režisierius  S. Paciukas kuria ne tik Šilutėje: Nacionaliniame Kauno dramos teatre jis yra pastatęs pjeses „Jelena ir Šturmanas“(2010 m.) bei „Rudens stiliaus moteris“ (2006 m.).