Naujas „Rambyno“ žurnalo numeris

Rugsėjo pabaigoje dienos šviesą išvydo naujas – septintasis – „Rambyno“ žurnalo numeris. Jį, kaip ir ankstesnius, išleido Pagėgių krašto draugijos „Sadūra“ nariai su nemenku būriu talkininkų. Naujas numeris užpildo bei labiau praplečia mažai žinomus istorinio Rambyno apylinkių praeities klodus bei supažindina su kultūriniu šio krašto gyvenimu praeityje.    

Savitas ir mielas leidinys

Zurnalas-1+Taip galima kalbėti apie vis storėjantį žurnalą, turintį savitą stilių ir vis platesniam skaitytojų ratui pažįstamą išvaizdą. Ir nors jo periodiškumas dar negali lygintis su žinomais panašaus pobūdžio leidiniais, tačiau žurnalas yra laukiamas dėl įdomios ir patraukios skelbiamos medžiagos, siejamos su pavadinime nusakomu kraštu. Kalbant apie pristatomas temas, galima atkreipti dėmesį, kad būdami tolokai nuo akademinių miestų, žurnalo leidėjai kaskart sugeba suburti autorius, kurie žino Rambyno apylinkių praeitį, čia ar netoliese buvusius kultūrinius dalykus, kuriems taip pat skiriama nemažai dėmesio. Ši savotiška specializacija taip pat yra vienas leidinio privalumų.

Čia skelbiami tekstai yra patrauklūs dėl savo aktualumo, temų platumo bei savitų autorių, išmaniai valdančių rašto žodį, parinkimo. Įdomu, kad nors nė vienas autorius nėra profesionalus istorikas, tačiau visi tekstai yra solidūs. Jų vertę didina pateikiami istoriniai šaltiniai, naudoti rengiant straipsnį, bei įvairios nuorodos. O juk net ir profesionalų tekstai yra parašyti populiariai, skiriant juos visų pirma ne akademinei bendruomenei, o visiems, kurie tiesiog daugiau nori pažinti šį kraštą. Tai didelė vertybė ir didina leidinio populiarumą. Tad paėmus šį naują „Rambyno“ žurnalo numerį (su ankstesniais viskas buvo taip pat, – aut. pastaba) mėgaudamasis pradedi gilinantis į šio krašto praeitį vis atrandant naujų, iki tol nežinomų dalykų.

Nuo Mažosios Lietuvos iki Algimanto Mackaus

Šį numerį, kaip ir ankstesnius, pradeda poezija. Viliujeta Vyšniauskienė meniniu žodžiu keliais sakiniais trumpai perteikia  savo nuojautas, kas yra šis jau užmarštin einantis Mažosios Lietuvos kraštas, nes pateikiamas eilėraštis taip ir vadinasi. O kitame straipsnyje Eugenijus Skipitis šių metų pradžioje lyg ir naujai bei oficialiai įteisintą Mažosios Lietuvos termino datą įvardina naujuoju krašto gimtadieniu. Savo tekste jis aptaria, kas ir kaip šį terminą vartojo, bei kas mano esant ji netiksliu. Vis dėlto šis apibrėžimas, po nemažai diskusijų ir įvairių komentarų, pagaliau Lietuvių kalbos komisijos buvo įteisintas oficialiai.

Įdomų straipsnį parengė Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė. Ji aptaria kraštovaizdį, kaip svarbią tautinio paveldo dalį. Esančios iliustracijos padeda aiškiau įsivaizduoti aptariamą temą. Liudvika Burzdžiuvienė, M. Jankaus muziejaus direktorė, savo straipsnyje pristato Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą. Įdomią ir mažai girdėtą temą nagrinėja tauragiškis istorikas Darius Kiniulis. Jis analizuoja galimą Skalvių gyvenamą teritoriją, kurią jis bando apibrėžti remdamasis archeologiniais tyrinėjimais. Straipsnis gausiai iliustruotas vaizdine medžiaga. Daktaras Martynas Purvinas aptaria šio krašto mokyklas bei tai, kas su tuo susiję – jų įkūrimą, mokinių skaičių, mokyklos išlaikymą ir t. t.

Jau daug metų vasarą Bitėnuose stovyklas rengia Lietuvos Vydūno draugijos nariai. Jas prisimena bei padarytus darbus aprašo šios draugijos pirmininkė Rima Palijanskaitė.

Keletas straipsnių skirta šio krašto asmenybėms. Pagėgių A. Mackaus gimnazijos lituanistė Vilma Vaivadienė pristato šį poetą, kurį, kaip pati sako, gal ir negalima tiesiogiai sieti su Mažąja Lietuva, tačiau jo nuopelnai lietuvių poezijai yra neabejotini. O tauragiškis Edmundas Mažrimas pasakoja apie daug šiam kraštui nusipelniusį buvusio evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Jono Kalvano gyvenimą, šeimą bei tarnystę Dievui. Giedrė Skipitienė prisimena tik ką mirusią Evą Jankutę. Vytenis Almonaitis pasakoja apie senąsias kapines Trepėnų–Paskalvių ruože, Aksavera Mikšienė aptaria Pagėgių krašto kulinarinį paveldą.

Šio leidinio redaktorė D. Milašauskienė ir visa redakcinė kolegija stengėsi, kad būtų kuo plačiau pristatytas Rambyno apylinkių kraštas. Ir tai puikiai pavyko.