Pasaulio šilutiškių kraštiečių sueigą pasitinkant
Saulius SODONIS
Ko gero vienas įdomiausių ir spalvingiausių šios savaitės pabaigos renginių, vyksiančių per miesto 500 metų gimtadienį, bus Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos rengiama Pasaulio šilutiškių kraštiečių sueiga „Šviesos parnešti, gera padaryti…“. Pradžioje buvo išsiuntinėta gerokai per 200 pakvietimų. Vėliau prisidėjo dar ir iš viso dalyvauti sueigoje pakviesti 261 Lietuvoje bei įvairiuose kraštuose gyvenantys žmonės, kurie vienaip ar kitaip susiję su Šilute. Kaip apie juos pavyko sužinoti, juos surasti ir kaip buvo rengiamasi šiam pirmą kartą vyksiančiam renginiui papasakojo pagrindinė šios idėjos sumanytoja – bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė.
Kraštiečiai
Rengti tokias sueigas Šilutės bibliotekininkai turi patirties. Jau yra įvykusios penkios Lietuvos kraštiečių sueigos. O štai Pasaulio kraštiečių sueiga vyks pirmą kartą. Tad rengiant tokias šventes bendras darbas buvo aiškus. Šiuo atveju reikėjo ne tik susirasti po pasaulį išsivažinėjusius buvusius šio krašto žmones, bet ir gerai apgalvoti, ką jiems atvažiavus pasiūlyti, kad ir jiems, ir vietos žmonėms būtų įdomu. Tačiau svarbiausia, anot pašnekovės, buvo tuos žmones surasti. Kaip juos ieškoti būta įvairių konsultacijų. Labai naudingų patarimų davė profesorius Domas Kaunas.
Kraštiečiais buvo nuspręsta laikyti visus, kurie Šilutėje (imant ne tik patį miestą, bet ir plačiąja prasme – rajoną) yra gyvenę, dirbę ar kaip kitaip su šiuo kraštu susiję. Šių žmonių paieška prasidėjo prieš keletą metų. Pagrindinis šaltinis buvo laikraščiai, kurie kartais vienokiu ar kitokiu būdu ką nors paminėdavo. Tuomet bibliotekininkai imdavo ieškoti apie tuos žmones žinių. Didžiausias trūkumas, kad į spaudą patenka ne visai tikslios ar net iškraipytos žinios, todėl bibliotekininkams tekdavo nemažai paplušėti, kol pavykdavo rasti minimus žmones. Nemažai kraštiečių buvo atrasta iš enciklopedinio žinyno „Kas yra kas“. Padėjo ir internetas. Kvietimus atsiliepti bibliotekininkai išsiuntinėjo į universitetus, ministerijas. Tačiau, anot D.Užpelkienės, šia galimybe pasinaudojo labai nedaug asmenų.
O suradus ir susisiekus su kraštiečiais, jiems būdavo išsiunčiamos anketos, kuriose prašoma papasakoti apie save. Dauguma labai mielai jas pildė ir siuntė į Šilutę. Todėl dabar biblioteka turi sukaupusi didžiulį archyvą – duomenų bazę, kuri jau yra didžiulis turtas.
Nors ir liūdna, tačiau ne vienas kraštietis, gavęs kvietimą atvykti į Pasaulio šilutiškių kraštiečių šventę, dėkojo ir apgailestaudami atsakydavo, kad tai „per brangi ir per sunki kelionė“, nes dauguma pakviestųjų jau yra garbaus amžiaus. Ne vienas jų norėjo sutapatinti šią kelionę su galimybe pabūti ilgiau, t. y. pratęsti poilsį bei aplankyti brangias jiems vietas. Ne vienas prašė surasti tų laikų draugų ar bendradarbių. Svečio noras – rengėjams įstatymas. Pasak D.Užpelkienės, labai svarbu, kad žmogui atvykus būtų ir smagu, ir jauku. Tai turi būti išties kraštiečių susitikimo šventė. Šiandien jau aišku, kad atvyks 87 kraštiečiai iš septynių užsienio valstybių. Vyriausiajam – 92-eji.
„Susirašinėti ir bendrauti buvo didžiulis malonumas“, – sako D.Užpelkienė. Labai norėta pasikviesti garsųjį Kolumbijos Bogotos merą Antaną Mockų. Tačiau paaiškėjo, kad jis gali atvykti visai netikėtai – tai įdomus žmogus, kuris paprastai niekam nenuolaidžiauja.
Šios sueigos sumanytoja pasakoti apie kiekvieną pakviestąjį galėjo nesustodama, nes su kiekvienu bendrauta ir telefonu, apie kiekvieną žinoma kone iki smulkmenų. Žino, ar atvažiuos į pirmąją kraštiečių sueigą, o jei neatvyks – tai dėl kokių priežasčių. Viskas jos surašyta ir suregistruota iki smulkmenų.
Siūlosi pagalbą
Dauguma, ypač svečiuose kraštuose gyvenantys žmonės, siūlėsi padėti rengiant šią sueigą. Tačiau, anot D.Užpelkienės, jau vien jų dalyvavimas yra neįkainuojamas, nes renginys yra įtrauktas ne tik į Šilutės rajono strateginius renginius, bet ir sulaukęs įvairių institucijų finansinės pagalbos. Tačiau visų prašoma atsiųsti senų nuotraukų, dokumentų, kurie galėtų būti įdomūs dabartiniams šilutiškiams. Todėl viena kraštiečių sueigos dalis – paroda, t. y. eksponatai, kurių didžioji dalis fotografijos. Parodos atidarymo nebus, ji bus sumontuota nuo penktadienio ryto.
Raimondas Utakis, buvęs pokario Šilutės choro vadovas, atsiuntė labai įdomių buvusių kultūros namų 1946 metų nuotraukų. Pokariu Šilutėje buvo garsi daktarų Stanaičių dinastija. Juozas Stanaitis vienas pirmųjų 1946 metais apsigynė mokslinį medicinos daktaro vardą. Su tokiais dokumentais bei nuotraukomis bus galima susipažinti bibliotekos kiemelyje. Viskas vos tilpo į 80 stendų.
Pagalbą rengiant šią sueigą pasiūlė ir kone visi Šilutės verslininkai – nebuvo nė vieno, kuris atsisakytų padėti ar paremti.
Pagrindinis renginys prasidės penktadienio vidurdienį
Pasaulio kraštiečių sueigos pradžia – penktadienį, 12 valandą. Jos rengėjai tokį laiką pasirinko todėl, kad jis lyg simbolizuotų susirinkusių namiškių susėdimą prie bendro pietų stalo. Tuomet prasidės žaidimas „Taip ir ne“. Pagrindinė tema – Šilutės kraštas ir viskas, kas su juo susiję. Klausimus, peržiūrėję kažkada garsaus žaidimo įrašus, parengė patys bibliotekininkai. Jie labai įdomūs, ir, anot D.Užpelkienės, nebanalūs. Žaidime susirungs atvykusių kraštiečių bei vietos jaunimo komandos. Į neatsakytus klausimus galės atsakyti šį žaidimą stebintys žiūrovai.
Kaip ir pridera, bus daugybė prizų, kuriuos įsigyti padėjo Šilutės verslininkai. Pabaigoje nuskambės specialiai šiai sueigai ansamblio „Jonis“ sukurta daina „Šviesos parnešti, gera padaryti“. O taip pat į dangų pakils 50 balionų su linkėjimais šilutiškiams. Kiekvienas, kur nors radęs tokį sveikinimą, galės jaustis pasveikintas išskirtinai.
Šiuo metu bibliotekoje tęsiasi akcija, kai kiekvienas gali padovanoti knygą, kuri bus pažymėta specialiu jubiliejiniu antspaudu. Šilutiškiai jau padovanojo 169 knygas už daugiau kaip tris tūkstančius litų. Įdomiausia dovanota knyga yra Koranas.

