Bitėnuose šeštadienį šalia Rambyno kalno krašto kultūrininkai, visuomenės žmonės rinkosi į tradicinę „Sueigą pas Martyną Jankų“. Nuo 2003 metų kasmet rugpjūčio pradžioje tokių susibūrimų metu yra pagerbiamas Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus: šiemet, rugpjūčio 7 dieną, jam būtų sukakę 157 metai.

Saulius SODONIS

Pagarba

„Sueiga pas Martyną Jankų“ pradedama jo pagerbimu Bitėnų kapinaitėse. Mirė jis 1946 metų gegužės 23 dieną Vokietijoje, Flensburgo mieste, kur su karo pabėgėliais buvo nublokštas. Čia ir buvo palaidotas, kol Tėvynė taps laisva.  ir jis galės kad ir po mirties „grįžti“ į Lietuva. Jo paskutinis noras – amžiams grįžti į Tėvynę – buvo įvykdytas 1993 metų gegužės 30 dieną: tądien jis Amžino poilsio atgulė Bitėnų kapinaitėse šalia savo artimųjų.

M.Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė pradėjo Patriarcho pagerbimą perskaitydama jį anuomet laidojant taip pat karo pabėgėlio, žurnalisto Juozo Pronskaus jam pasakytus žodžius. Jais M.Jankui buvo išreikšta didžiausia pagarba. Po Tylos minutės susirinkusieji padėjo gėlių ant jo kapo ir uždegė žvakutes. Jos taip pat buvo uždegtos ir Vydūno bei ant kitų Bitėnų kapinaitėse palaidotų kultūros ir politikos veikėjų kapų.

Sueiga

Toliau sueiga tęsėsi prie muziejaus Bitėnuose pastatytoje pavėsinėje. Po Pagėgių mero Virginijaus Komskio sveikinimo, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė perkaitė pranešimą „Birutė 130-osios metinės“. Taip buvo trumpai prisiminta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje gyvavusi šio krašto lietuvininkų tautinį sąmoningumą veikusi kultūrinė draugija.

Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius, istorijos mokslų daktaras Jonas Genys pristatė ir glaustai supažindino su Lietuvos etnografinių regionų metams skirta kilojama paroda „Lietuvininkų kraštas: istorija, kultūros savastis ir paveldas“, kurią muziejus parengė bendrai su šio krašto kultūros ir istorijos įstaigomis. Joje nusakoma šio krašto senųjų gyventojų kilmė bei politinė, kultūrinė jų gyvenama aplinka. O taip pat parodomas iš kitų Lietuvos regionų išsiskiriantis kraštovaizdis, tautinis kostiumas, verslai, žvejyba bei kiti tik čia būdingi dalykai. J.Genio  nuomone, parodos rengėjams pavyko sukurti savitą ir patrauklią kilnojamą parodą, kurioje atkreipiamas dėmesys į tuos unikalius požymius, kurie išskiria šį etnografinį Lietuvos regioną iš kitų.

Mažosios Lietuvos paveikslų sodas – galerija po atviru dangumi

Nuo 2003 metų šalia buvusios M.Jankaus spaustuvės, kuriame dabar veikia muziejus, kasmet vis labiau „veši“ Mažosios Lietuvos paveikslų sodas po atviru dangumi. Paprastai porą savaičių prieš sueigą rengiamas žinomų dalininkų pleneras, kurio metu sukurtais darbais ir plečiasi dailės galerija po atviru dangumi. Šiais metais čia kūrė tarptautinė menininkų komanda: lietuviai Milda Gailiūtė, Karolina Maselskytė, Ausma Bankauskaitė, Ričardas Peleckas, latviai Verners Lazdans ir Gints Rudzitis bei Daiga Alise Freimane iš Prancūzijos. Šio plenero menininkų kuratorius kaip jau tapo kone tradicija buvo jaunimo kūrybinės bendrijos „Be batų“ vadovas Darius Straigis.

Daugeliui dailininkų tai buvo pirmoji pažintis su šiuo etnografiniu regionu. Įdomu, kad ne vienas į savo darbą pažiūrėjo su jumoru, savaip pamatęs ir perteikęs šio krašto savitumą. Kadangi jie čia buvo – kūrė ir pramogavo – dvi savaites, tai beveik visi paveikslus nutapė bei čia esančią nuotaiką „išsakė“ ant abiejų didžiulių skydų pusių.

Jaunieji

Prieš keletą metų iš Pagėgių savivaldybės kilusiam politikui Kęstui Komskiui kilo mintis surengti panašų plenerą moksleiviams. Jo metu jie pažintų kraštą, jo praeitį, pabendrautų, pasimėgautų poilsiu gamtoje. Tad septintus metus taip Bitėnuose Mažosios Lietuvos paveikslų sode savo darbus kūrė ir moksleiviai, vadovaujami dailės mokytojai Aurimo Liekio ir Jolantos Alsytės. Paramą jaunųjų plenerui suteikė „Kęsto Komskio paramos ir labdaros fondas“. Taip šiais metais čia dirbo – tapė Lėja Kiseliovaitė, Gabija Girgždytė, Dominykas Kuizinas, Tadas Cirtautas, Vytenis Papievis, Ema Grodeckaitė, Orinta Kunšteinaitė, Benita Budrytė, Inesa Jonkutė ir Dominykas Nojus Macionis. Jie taip pat sueigos metu pristatė savo sukurtus darbus.

Po visų darbų pristatymo dalyvių apdovanojimo, lyrišką ir nuoširdų „Muzikinį turnyrą“ surengė klaipėdiečiai menininkai: aktorė Virginija Kochanskytė, operos solistė Rita Preikšaitė ir klasikinės gitaros virtuozas Artūras Kelpša. Jų apliekama muzika ir poezija svajingai apipynė paveikslų sodą, žiūrovus ir salės spindulių įkaitintą Bitėnų kaimo gamtą.

Daugiau vaizdų iš „Sueigos pas Martyną Jankų“ galite pamatyti čia.