Petras JAKŠTAS

Prekybos centras, Partizanų g. 37

Prieškarinėje Šilutėje buvo nemaža didesnių ir mažesnių parduotuvių, kurias pirma vadino krautuvėmis. Jų būta dabartinėse Turgaus, Partizanų, M.Melnikaitės ir Vilniaus gatvėse. Retame name nebuvo parduotuvės.

Karo audra nušlavė visas parduotuves. Bet 1944-aisiais, tik išvijus vokiečius, pradėjo veikti valstybinės parduotuvės. 1945.02.08 įsteigta rajono kooperatyvų sąjunga. Visose žymesnėse gyvenvietėse įsteigti kooperatyvai ir atidarytos parduotuvės. 1945.06.20 Šilutėje atidaryta manufaktūros parduotuvė. Sąjungai priklausė ne tik parduotuvės, bet ir duonos kepyklos, siuvyklos, kirpyklos, batsiuviai, laikrodininkai ir kt. Paskui buvo įsteigtos BSAK, kuriam dabar priklauso visi amatininkai.

1950 m. sąjungai priklausė 52 parduotuvės ir 18 visuomeninių maitinimo įmonių, o 1960 m., prijungus Pagėgių rajoną, jau būta per 192 parduotuvės ir 49 visuomeninio maitinimo įmonių. Jose ir dirbo apie 1 000 darbuotojų. Paskiausia sąjunga jungė per 24.000 narių. Joje dirbo 1 559 darbuotojai, iš jų – 1 238 moterys. Kasmet parduodama prekių už 50 milijonų rublių.

1970 m. pastatydintas didžiulis triaukštis pastatas universalinei parduotuvei, o taip pat atskiras dviaukštis pastatas, kuriame yra rajoninis kooperatyvų sąjungos valdyba, susirinkimų salė, pagalbinės patalpos.

Gyvenamasis namas, Partizanų g. 52

Dabartinių Partizanų ir Eglių g. kampe buvo įsikūręs vadinamasis bendrovinis bankas (Vereinsbank), įsteigtas 1865 m. Faktiškas jo šeimininkas buvo vokietis Schlicht, turtingas pirklys, kuris vertėsi statybinių medžiagų ir baldų prekyba. Paskiau šį banką perorganizavo į akcinę bendrovę su ribota atsakomybe ir pavadino Liaudies banku (Valksbank). Banko skyriai buvo Pagėgiuose ir Rusnėje.

Banko namas statytas 1923-24 m. Projekto autorius ir darbų vykdytojas buvo architektas Kurt Gutknecht – Šilutės evangelikų bažnyčios projektuotojas. Po pastarojo karo padarytas kapitalinis namo remontas ir jo išvaizda šiek tiek pakito. Dabar jame komunaliniai butai.

Respublikinio vandens ūkio projektavimo instituto Šilutės skyrius, Taikos g. 6

1956 m. Kaune įsteigtas Respublikinis vandens ūkio projektavimo institutas, priklausęs Vyriausiajai melioracijos valdybai, kuri LTSR Ministrų tarybos vėliau perorganizuota į Melioracijos ministeriją.

Nuo 1961 m. institutas turi savo skyrius Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Šilutėje. Jie rengia melioracijos objektų statybos techninę dokumentaciją, žuvininkystės ūkių, vandens kėlimo stočių ir kt. hidrotechninių statinių projektus.

Šilutės skyriui priklauso Šilutės, Klaipėdos, Tauragės ir Kretingos rajonai. Skyriuje yra šių rajonų melioracinės, o nėra hidrotechnikos grupės. Iš viso institute dirba per 1 000 darbuotojų, o Šilutės skyriuje – 71.

Kino teatras „Pamarys“, Partizanų g. 58

Kinas – vos tik pereito amžiaus išradimas, bet jis labai sparčiai žengė pirmyn. Jo pradininkas buvo amerikietis M.Muybridge (1830-1904). Tačiau kitas amerikietis, garsusis Tomas Alva Edisonas (1847-1931) jo išradimą patobulino, išplėtė ir kinas nuo 1895 m. ėmė plisti po visą pasaulį. Jo dėka išsiplėtė galinga kino pramonė. Iš pradžių ji vyravo Prancūzijoje, bet paskui ją pralenkė JAV. Neatsilieka ir Tarybų sąjunga. Tarybiniai filmai turi didelį pasisekimą visuose kraštuose, visuose žemynuose.

Iš pradžių kinas buvo begarsis. 1927-1929 m. atsirado garsinis, 1933-1935 m. spalvotas, o 1955 m. plačiaekranis. Mūsų kino teatras „Pamarys“ kaip tik turi moderniausią aparatūrą, gražų pastatą ir didelę salę. Ir savo kinu šilutiškiai gali džiaugtis ir didžiuotis.

Pastatas baigtas statyti 1966 m. Salėje yra 600 sėdimų vietų. Seansų esti nedarbo dienomis trys, o darbo dienomis du. Spėliojimai, kad televizija nukonkuruos kiną, nepasiteisino, lygiai kaip kinas nenukonkuravo teatro.

Kavinė „Ventės Ragas“, Partizanų g. 53

Kadaise čia buvo knygynas ir rašomosios medžiagos parduotuvė. Namo ir parduotuvės savininkė Liesbeth Gutknecht, architekto Kurt Gutknecht žmona, lentpjūvės savininko Kolitz duktė.

Po karo kurį laiką čia buvo ūkinių prekių parduotuvė, o paskui, po kapitalinio remonto, įsikūrė kavinė, kurioje galima rengti susitikimus, minėjimus ir pobūvius.

Viešbutis “Nemunas”, Partizanų g. 70

Pirmiau Šilutėje buvo bent penki viešbučiai. Seniausias jų – smuklės, vėliau viešbutis „Germania“. Dabartinis „Nemunas“ taip pat vienas senesnių. Jį 1870 m. įkūrė Deims ir jį vadindavo Deimso viešbučiu ir kavine (Deims Hotel und Café). Paskiausiai jį laikė Martha Reinecke, bet jo pavadinimas liko tas pats. Viešbutyje buvo 24 lovos, centrinis šildymas ir kieme garažas.

Po karo čia vėl atidarytas viešbutis. Po ilgai trukusio kapitalinio remonto, dabar pastatas atrodo gražiau negu pirma. Yra 75 lovos. Prie viešbučio veikia kavinė „Žibintas“.

Kultūros namai, Partizanų g. 61

Pirma čia buvo viešbutis skambiu ir išdidžiu pavadinimu „Kaiser hof“ – Ciesoriaus rūmai. Tiesa, namas neblogas, mūrinis, dviejų aukštų, bet dar toli gražu ne karališki rūmai. Prie viešbučio buvo gana erdvi salė, kurioje vykdavo susirinkimai, vaidinimai, koncertai ir šeimyniniai pobūviai. Namas ir viešbutis priklausė pirkliui Emil Krochnert.

1946 m. čia atidaryti rajoniniai kultūros namai. Jie vaidino ir tebevaidina kultūriniame Šilutės gyvenime labai svarbų vaidmenį ir atlieka didelį darbą. Jau 1951 m. III rajoninėje dainų šventėje dalyvavo pustrečio tūkstančio saviveiklininkų, 1959 m. kultūros namų saviveiklininkai dalyvavo Latvijos ir Estijos dainų šventėse ir koncertavo. Pavyzdinių liaudies dainų ansamblis „Rezginėlė“ vyko į Estiją, Latviją, Lenkiją ir VDR. Mūsų saviveiklininkai bendrauja su Kupiškio rajono ir Sovetsko miesto saviveiklininkais. Prie kultūros namų veikia Šilutės liaudies teatras. Atvyksta kiti teatrai su gastrolėmis. Čia vyksta cirko vaidinimai, koncertai, paskaitos ir kt. kultūriniai renginiai.

Rajone dar veikia septyni zoniniai ir 22 kaimo kultūros namai ir trys kaimo klubai. Juose veikia 170 meno saviveiklos kolektyvų.

Kaimo profesinė technikos mokykla Nr. 12

Pirma čia buvo valsčiaus teismas (Amstsgericht), o kieme kalėjimas, kuriame tilpdavo 200 kalinių. Pastatai statyti 1848 m. anuometinio Žibų kaimo žemėje. Po karo čia atidaryta profesinė technikos mokykla, kurioje dabar ruošiami vairuotojai ir elektrikai.

Rajoninė centrinė biblioteka, Partizanų g. 74

Dabartiniame pastate, kuriame telpa biblioteka, po kapitalinio remonto sujungti trys namai. Vienas jų buvo dabartinėje Partizanų g., o kiti du Vilniaus g. (buv. Tilžės g.). Pirmo namo savininkė buvo našlė Marta Kissuth. Apatiniame aukšte buvo knygynas. Jį laikė pirklys Alfred Erich Conrad, kurio butas gretimame name buvo. Knygynas be knygų pardavinėjo ir laikraščius, žurnalus, paveikslus, gaidas, raštinių ir mokyklų reikmenis, įvairių popierių, muzikos instrumentus, taisydavo smuikus ir automatinius plunksnakočius, gamindavo antspaudus ir štampus. Kartu buvo knygynas ir dirbtuvė.

Kitų dviejų namų savininkas buvo suvokietėjęs lietuvis, žymus ir uolus vokietininkas Kurtas Gaidys, kuris pats gyveno Klaipėdoje. Viename jo namų buvo Gaidžio viešbutis – Hotel Gaidies, bet paskiausiai jį laikė pirklys Fritz Wythe, kuris vertėsi kolonijinių prekių, geležies ir akmens anglies prekyba, o prie viešbučio laikė ir restoraną.

Po karo šiuose namuose įrengti komunaliniai butai ir apatiniame aukšte kurį laiką buvo parduotuvės. Po namų remonto, persikėlusi iš kultūros namų pastato, čia įsikūrė rajoninė biblioteka. Pirma ji buvo Partizanų g. 14, kur dabar yra civilinės metrikacijos skyrius, patalpose.

Rajoninė biblioteka įsteigta 1945.08.01. Iš pradžių ji teturėjo tik apie 300 knygų ir apie 20 skaitytojų. Per 1-jį penkmetį ji įsigijo apie 5 000 knygų. Tuo metu rajone steigėsi klubai-skaityklos ir pirmųjų kolūkių bibliotekos. 1958 m. rajone jau buvo 24 bibliotekos, o jų fonduose apie 145.000 tomų įvairios literatūros ir per 17.000 skaitytojų.

1976 m. visos Šilutės rajono bibliotekos centralizuotos. Dabar biblioteka turi 50 skyrių, o jų fonduose yra apie 515.000 knygų ir per 26.000 skaitytojų. Prie centrinės bibliotekos veikia skaitykla, kurioje yra respublikinių ir sąjunginių laikraščių ir žurnalų, žodynų ir enciklopedijų.

Tekste gatvių bei įstaigų pavadinimai tokie, kokius mini P.Jakštas.