Rugsėjis – Lietuvos žydams skaudus mėnuo: 23 dieną minima Lietuvos žydų genocido diena. Šiam įvykiui atminti rugsėjo mėnesį Šilutės H. Šojaus muziejaus Švėkšnos filiale buvo surengta keletas renginių. Iš jų įspūdingiausias ir, ko gero, įsimintiniausias buvo surengtas penktadienį „Išsaugokime žydų sinagogą“. Jo kulminacija įvyko jau sutemus, prie buvusių žydų maldos namų – sinagogos durų.

Mėnesio pradžioje Lietuvoje, ir ne tik, buvo minima Europos žydų kultūros diena. Rugsėjo 6 dieną, Švėkšnoje prasidėjo atminimo renginiai. Tą dieną buvo pristatytas naujas lankstinukas, kuriame aprašyta trumpa Švėkšnos žydų istorija. Vėliau paskaitą apie lietuvių ir žydų kultūros sąsajas skaitė istorikas iš Klaipėdos Hektoras Vitkus. Po to Švėkšnos muziejininkė Monika Žąsytienė visus pakvietė prie senosios žydų sinagogos, kuri buvo papuošta keletu žydų portretų. Muziejininkė papasakojo apie ten vaizduotus žmones bei pakvietė į rugsėjo 25 dieną vyksiantį renginį „Išsaugokime žydų sinagogą“. Tą dieną muziejuje vyko taip pavadinta konferencija. Jos kulminacija vakare – koncertas prie sinagogos bei per visą sinagogos sieną demonstruojama šių maldos namų bei žydų bendruomenės istorija.

Jau dieną prieš numatytą renginį priešais sinagogą įsitaisė 3D projekcijos rengėjai, kurie per naktį derino viską, kad penktadienį vaizdžiai parengta Švėkšnos žydų istorija būtų parodyta be priekaištų. Ir tai pasiteisino su kaupu – susirinkusieji per keliolika minučių sužinojo apie šios bendruomenės buvusį gyvenimą Švėkšnos miestelyje. Daugelis susirinkusiųjų šią istoriją girdėjo pirmą kartą, nes karo metu genocidą patyrę šio miestelio žydai vėliau čia jau nebeapsigyveno. O iki atkuriant Lietuvos nepriklausomybę apie tai iš vis buvo mažai šnekama. Ne pačius geriausius laikus pergyveno ir per karą nenukentėjęs sinagogos pastatas.

Pasakojimas buvo labai įtaigus, nes veiksmas vijo veiksmą ir atrodė, kad pastato siena keičiasi sulig kiekvienu epizodu. Taip pat atrodė, kad už pastato sienų su žvakėmis iš ties vaikšto žmonės. Vaizdžiai parodytas ir pirmosios medinės sinagogos gaisras. Vėliau visi pamatė, kaip vietoje medinių maldos namų – kilo mūrinis, iki šiol stovintis pastatas. Taip per trumpą laiką gausiai turgaus aikštėje susirinkę švėkšniškiai bei svečiai dalyvavo labai aktyvioje ir įtaigioje istorijos pamokoje. Dabar ne vienam turėtų būti aišku, kokį indėlį į miestelio istoriją įnešė čia gyvenę žydai. Taip pat visiems turėtų būti akivaizdu, kad atstatydami sinagogą ne tik pagerbsime netoli Švėkšnos nužudytų šio miestelio žydų atminimą, bet ir pagerbsime ir paviešinsime jų indėlį į miestelio istorijos kūrimą.

Tačiau ši istorijos pamoka tikrai būtų nuskambėjusi ne taip įtaigiai, jei prieš tai muzikantas Vitalijus Neugasimovas nebūtų atlikęs keleto pasaulinio garso kūrinių. Tai buvo labai stipri ir įtaigi emocinė įžanga į netrukus po to pristatytą Švėkšnos žydų istoriją. Ir nors šis muzikas, daugeliui žinomas kaip „Quorum“ grupės vadovas, padainavo keletą visiems labai gerai žinomų pasaulyje populiariosios muzikos kūrinių, jų atlikimas prie sinagogos durų skambėjo kaip malda genocidą patyrusiai žydų tautai. Emociją ir įtaigą stiprino puikus garsas, apgalvotas apšvietimas. Tam, rodos, pritarė ir visa aplinka – ką tik buvo nusileidusi visą dieną švietusi saulė, oras buvo tykus ir vaiskus. O bendrumą su čia vykstančiu pagerbimu, rodos, demonstravo netoliese didingai šviečiantys Švėkšnos Šv. Jokūbo katalikų bažnyčios bokštai.