Šaunus Angelės ir Vytauto Raukčių jubiliejus

Antradienį Šilutės Hugo Šojaus muziejuje buvo pagerbti tautodailininkai Angelė ir Vytautas Raukčiai. Šiais metais sukako 40 metų, kai jie kuria įvairius meninius dalykus. Ne vienu atveju Raukčių sukurti tautodailės dirbiniai reprezentuoja mūsų šalį užsienyje.

Surengti susitikimą su šiais mielais ir betarpiškai bendraujančiais žmonėmis bei pagerbti juos kūrybinio jubiliejaus proga sumanė Šilutės kraštotyros draugija. Angelė ir Vytautas yra šios draugijos nariai. Ne kartą šios draugijos narių susitikimai vykdavo jų namuose Balčių kaime. Pažįstantys šiuos tautodailininkus žino, kad bendravimas su šiais žmonėmis visuomet lydimas pačių geriausių emocijų, pažinimo džiaugsmo bei stebėjimosi begaline jų išmone ir kūrybiškumo. Angelės išradingumo bei jai talkinančio Vytauto dėka visi vykę kraštotyrininkų bendravimai yra tapę kone teminiais vakarais, į kurių veiksmą būdavo įtraukiami visi susitikimo dalyviai. O kur dar ant laužo kepti blynai – širdelės, ar ožiuko valgymas, palydimas čia pat visų kuriamo vaidinimo.

DSC07284Ir nors antradienio susitikimas oficialioje Šilutės dvaro aplinkoje ir buvo labiau dalykiškas, tačiau vis tik ir čia netrūko emocijų. Ypač Angelei ir Vytautui prisimenant savo kūrybinį kelią per tuos keturis dešimtmečius vykusius nutikimus. Kai kurie jų šiandien kelia šypseną, tačiau anuomet viskas buvo rimta.

Nedaugžodžiaujantis Vytautas susirinkusiems papasakojo, kaip jo namų „ūkyje“ atsirado į metalo laužą pasmerktos atsidurti Kiškių dirbtuvių staklės, kaip buvo kuriamas didžiulis Balčių kaimo kryžius bei kiti dalykai. O Angelė prisiminė jų kūrybinio kelio pradžią, kuri 1974 metais prasidėjo tuometinėje „Šilutės melioracijos valdyboje“. Vėliau su šypsena ji prisiminė, kaip pajuto neblogą meninio uždarbio skonį, labai sėkmingai pardavus tuo metu su indėno atvaizdu papuoštus maišelius tuometiniame Sovietske. Vėliau neišblėstantys įspūdžiai pirmą kartą 1985 metais pabuvus Vilniaus Kaziuko mugėje. Tuomet, pasakojo Angelė, net nespėjus dorai išsipakuoti savo dirbinių, visi kone urmu buvo parduoti. Pirmas dažytas velykinis kiaušinis taip pat į jų namus atkeliavo iš Kaziuko. Jis tapo pavyzdžiu, kuris pasitarnavo pradžia daugybei dekoratyvinių velykaičių, kuriais garsėja Angelė ir Vytautas. Tai bei daugelis kitų jų sukurti savitų ir unikalių kūrinių buvo pripažinti tautinio paveldo dirbiniais. Galiausiai Angelė ir Vytautas buvo pripažinti „Lietuvos tautinio paveldo meistrais“. Be šio garbingo profesinio įvertinimo Angelė ir Vytautas Raukčiai už savo kūrybą yra apdovanoti įvairiais vardais. Vieni reikšmingiausių – „Lietuvos kaimo spindulio“ „Kaimo meistras“ 2006 m. Lietuvoje, „Sidabrinė nendrė“ 2007 m. Šilutėje. Apdovanojimus bei įvertinimus šie kūrėjai už savo darbus pelnydavo kone kiekvienais metais.

Šiuo metu Kelmėje vykstančioje tautodailės darbų parodoje ateinančių metų pradžioje bus renkamas metų tautodailės gaminys, pavadintas „Aukso vainiku“. Vytauto senovinė skrynia čia varžosi su kitais tautodailės dirbiniais. Taip pat jo sukurta „prakartėlė“ Rokiškyje taip pat varžosi ten surengtoje parodoje. O kaip sekės – paaiškės sausio pabaigoje.

Angelė ir Vytautas pasidalino ir savo rūpesčiu – ateinančių metų viduryje jie yra pakviesti surengti personalinę parodą Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tačiau bemaž visi jų padaryti darbai – yra iškeliavę pas naujuosius savininkus ne tik į Lietuvą, bet ir į visą pasaulį. Ir nors savo namuose įkurtame savo muziejėlyje jie turi po keletą savo darbų pavyzdžių, bet tai parodai Vilniuje reikės sukurti naujų dirbinių. Žinant šiuos žmonės, labai tikėtina, kad greta jau žinomų jų tautiniais raštais išdailintų skrynių, velykinių margučių, Mažosios Lietuvos stiliumi kurtų medinių šviestuvų ar kitokių dalykų, bus sukurta ir naujų darbų, kurie stebins savo kokybe bei išmone ir papildys iki šiol jų kurtus tautodailės dalykus. Tad lieka to Angelei ir Vytautui palinkėti sėkmės ateinančiais metais.

DSC07313