Gegužės 10 dieną Detmolde, Vokietijoje, prie namo, kur porą pirmųjų metų po karo glaudėsi Vydūnas, buvo pritvirtinti atminimo ženklai.

Saulius SODONIS

Vydūnas savo gyvenimo pabaigoje su Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių banga turėjo trauktis į Vakarus. Po ilgokų ir varginančių klajonių jis atsidūrė Vokietijos Lipės apskrities Detmoldo mieste, kur prabėgo paskutinieji septyneri šio kūrėjo gyvenimo metai (1946–1953). Pradžioje jis glaudėsi lietuvių pabėgėlių centre – Wiesenstrasse 5. Vėliau draugų ir bičiulių padedamas persikėlė į privatų butą Moltkestrasse 36. Ten jis 1953 metų vasario 20 dieną mirė ir buvo palaidotas šio miesto kapinėse. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1991 metų spalio 19 d. Vydūnas Amžiams sugrįžo į Tėvynę ir atgulė mylimojo Rambyno kalno papėdėje, Bitėnų kapinaitėse.

Vydūno draugija ir jos dabartinis garbės pirmininkas Vacys Bagdonavičius ilgai puoselėjo galimybę Detmolde palikti atminimo ženklą, kad šiame Vokietijos mieste gyveno ir dar nemažai abiejų tautų – vokiečių ir lietuvių – labui nuveikė didis Lietuvių kultūrininkas, filosofas Vydūnas.

Reikšmingas sutapimas, kad tokia galimybė atsirado šiemet, kai minima Vydūno 145 gimimo ir jo mirties 60-metis. Padedant Detmolde gyvenančio kunigo Miroslavo Danio, to miestelio municipaliteto, vietos bendruomenės, taip pat šios kilnios misijos rėmėjams Lietuvoje ant buvusio karo pabėgėlių centro namo, kur Vydūno gyventa iš pradžių, Wiesenstrasse 5, ant dabar ten įkurto evangeliško studentų bendrabučio „Bursa“ sienos pakabinta atminimo lenta, kurioje vokiškai ir lietuviškai parašyta „lai bus atmintas Vydūnas ir jo krašto žmonės, po Antrojo pasaulinio karo radę prieglobstį šiuose namuose“, taip pat ir viena iš Vydūno minčių apie Didįjį slėpinį.

Gegužės 10 dieną, Detmolde minit Europos kultūros dienas ir buvo atidengta atminimo lenta bei Liongino Garlos sukurtas Vydūno biustas. Šiose iškilmėse dalyvavo Vydūno draugijos nariai, kurių pastangomis Vokietijoje ir buvo pagerbtas bei įamžintas didis Mažosios Lietuvos filosofas – Vydūnas.