Taip pavadintą knygą šio pavasario pradžioje išleido Šilutės bibliotekininkai. Penktadienį, Nacionalinės bibliotekos savaitės metu, ši unikali ir daugiakalbė knyga pradėjo savo viešą gyvenimo kelią – įvyko jos pristatymas visuomenei.

Saulius SODONIS

Gyvendamos šalia knygų Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos bibliotekininkės (dauguma jų moterys) labai mielai dalinasi savo per daugybę metų surinktais dvasiniais turtais. Ne vienerius metus šioje įstaigoje veikia Knygos muziejus. Kažkada po truputėlį imti kaupti eksponatai, šiandien virto didžiuliu dvasiniu lobynu. Tačiau kasdien jis nėra matomas, nes daugelis muziejaus eksponatų yra unikalūs ir labai seni. Kol kas neturėdami muziejui skirtų patalpų, tas vertybes saugo savo fonduose. Tad ne vienas džiaugėsi, kai bevei niekam nesigyrę, Šilutės bibliotekininkai sumanė išleisti leidinį, kuriame ir būtų galima susipažinti su pagrindiniais minėtojo muziejaus, kuris taikliai apibūdinamas kultūros buveinė, eksponatais.

Turtai

O tu turtų, kuriuos greičiau lobiais reikėtų vadinti, biblioteka turi surinkusi išties nemažai. Apie tai, kokių leidinių yra Knygos muziejuje, ir kurie pateko į minėtą knygą, įžanginiame žodyje pasakojo šio sumanymo, kaip ir daugelio idėjų autorė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Dalia Užpelkienė. Ji nuosekliai aprašė šią knygą apžvelgdama jos turinį bei pagrindinę knygos struktūrą ir idėją. Knygos „Biblioteka – kultūros paveldo buveinė“ kelią link skaitytojo susirinkusiems pristatė pagrindinė jos rengėja Bibliotekininkystės ir kraštotyros skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Virginija Veiverienė.

Knyga yra, kaip ir muziejinis eksponatas – skaityti joje nėra labai daug ko. Nebent tik paaiškinimus po eksponatais. Tai labai patogu, juo labiau, kad viskas tik su bibliotekininkėms būdingu kruopštumu surašyta.

Knygą sudaro penkios dalys. Pirmoji labiau būdinga muziejui – tai senųjų knygų eksponatai. Įžangoje užsimenama apie tūkstantinį jų skaičių. Žinant, kad tokių foljantų, kurių dažno amžius siekia kone pusantro šimto metų, įsigijimas yra sudėtingas, galima tik pasidžiaugti, kad dauguma jų apsukrių bibliotekininkų gauta dovanojimo būdu ar mainant. Vartant tik ką išleistą knygą išties jautiesi taip, lyg vaikščiotum po muziejų pereidamas spaudos draudimo metus, jos atgavimą, žvelgiant į įvairiai vadinamas maldaknyges bei kitus įvairiais šriftais esančias knygas. Šią knygą pristatęs Šilutės Vydūno gimnazijos mokytojas Algirdas Navickas, žvelgiant į šią knygą, galima tiesiog pamoką vesti, nes taip aiškiai čia viskas surikiuota. Apie tuos senus leidinius taip pat kalbėjo mokytojas Anatolijus Žibaitis.

„Meninė“ dalis

Šiandien jau istorija yra tapęs pirmasis Šilutės 480 metų jubiliejaus paminėjimas 1991 metais. Taip pat ir Vydūno 125-erių metų pagerbimo jubiliejus 1993 m. Tačiau tai primins knygoje eksponuojami geriausi tų švenčių atsiminimo ženklai, toms progoms surengti tarptautiniai ekslibrisų konkursai. Tai puiki dovana tiems, kurie buvo šalia, kaip tie konkursai buvo rengiami. Tačiau tai yra tapę Šilutės bibliotekos dvasiniu turtu, kuriuo ji mielai šioje knygoje pasidalina su skaitytojais.

Dar po trejų metų – 1996-aisiais – bibliotekininkai surengė tarptautinį meninių Šilutės miestui skirtų atvirukų konkursą. Geriausi darbai taip pat pateko į šį leidinį. O žiūrint šiuos meninius ženklus (ekslibrisus ir atvirukus) labai įdomu stebėti, kaip savo akimis  nematę miesto bei didžiojo filosofo Vydūno, jam kūrė atminimo ženklus. Tai unikalu.

Pagerbta ir „mūsų“ dailininkė

Nuostabu, kad atskirą knygos dalį jos sumanytojai skyrė mūsų, taip meiliai vadinamai dailininkei grafikei Evai Labutytei. Su nepaprasta meile ir begaliniu kruopštumu ji vaizdavo šio krašto praeitį bei senovę. E. Labutytė ne tik dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, bet ir iliustravo kone pačią pirmą Šilutės istoriją pasakojančią Petro Jakšto knygą „Senoji Šilutė“. Bibliotekininkų parengtą knygą apžvelgęs Saulius Sodonis pasiūlė bibliotekininkams pabandyti surinkti tos knygos iliustracijų variantus, kurių būta ne po vieną. Dailininkės pagerbimas šioje knygoje –mielas ir savitas šios jautrios dailininkės pagerbimas.

Rankraščiai ir karūna

Knygos pabaigoje keletas įrašų bibliotekai. Juos paliko joje lankęsi iškilūs žmonės: vydūnistas Vacys Bagdonavičius, rašytojas Juozas Baltušis, dailininkas Archibaldas Bajoraitis, Mažosios Lietuvos patriarcho vaikaitė Eva Jankutė, poetas Justinas Marcinkevičius ir daugelis kitų.

Knygos pabaigą vainikuoja savotiška karūna: šilutiškio dailininko Andriaus Sirtauto sukurtas atspaudas, kuriuo žymima Šilutės bibliotekininkų kolekcija. Jis toks paprastas, tačiau tuo pačiu labai iškilmingas, liudijantis, kad Šilutė – visada buvo ir yra knygininkų kraštas.