Saulius SODONIS

Aštuonioliktus metus dailės paslapčių Švėkšnoje mokantis Vytautas Bliūdžius mokinių nestokoja – šiuo metu Šilutės meno mokyklos Švėkšnos dailės skyriuje mokosi 40 mokinių. Pats būdamas labai kūrybingas ir įdomus menininkas, jis negaili savo laiko ir energijos, kad jaunieji švėkšniškiai suprastų, koks graužus yra pasaulis. Tą jis moko ne tik pajausti, bet ir meninėmis priemonėmis perteikti.

Mokytojas ir mokykla

V.Bliūdžius užaugęs Švėkšnoje, čia baigęs mokyklą, toliau mokslus tęsė dabartiniame Šiaulių universitete, kur mokėsi kaip ir dauguma Lietuvos dailės mokytojų. Baigęs grįžo namo. Taip jau sutapo, kad tuo metu viena aktyvi mama stengėsi, jog būtų galimybė vaikus mokyti dailės. Šilutėje neseniai jau buvo atidaryta Dailės mokykla, todėl tuometinę valdžią pavyko įtikinti – Švėkšnoje atidarytas tos mokyklos skyrius, kurio mokytoju ir tapo V.Bliūdžius.

Pradžioje mokinių nebuvo daug, nes mažai kas įsivaizdavo, kaip čia viskas seksis. Tačiau netrukus mokinių ėmė daugėti. Juo labiau kad V.Bliūdžius ne tik mokytojavo, bet ir pats kūrė. Miestelyje atsirado V.Bliūdžiaus sukurtas stogastulpis knygnešiams, vėliau Švėkšnos jubiliejui skirtas ir daugelis kitų. Gal tai ir pastūmėjo tėvus leisti vaikus į šią papildomą mokyklą, nors už mokslą reikia mokėti.

Vytautas juokėsi, jog šiandieninė dailės mokykla, „apsukusi ratą“, vėl grįžo į tą vietą, kur pradėjo – į Švėkšnos vaikų darželio patalpas. Tačiau žymiai geresnės būklės – jos praėjusių metų pabaigoje suremontuotos panaikinus darbo biržos Švėkšnos skyrių. Mokytojas prisimena, jog pradžioje būta daug sunkumų ir problemų, o dabar ir jis, ir mokiniai jaučiasi labai patogiai, lyginant su pirmuoju kartu. Dabar yra ir atskiras įėjimas, sanitarinis  mazgas bei šildymas. Nors dabar šildoma elektra, tačiau mano, kad tai nėra labai brangu, nes mokytojas visą laiką seka skaitiklių rodmenis, šildytuvus visą laiką reguliuoja ir per mėnesį „prišildo“ tik kiek daugiau nei 100 litų.

Šios patalpos labai patogios – nors ir nedidelės, tačiau yra atskiros klasės. Jų nė iš tolo negalima lyginti nei su klase virš tuometinės seniūnijos (buvusios bažnyčios špitolėje), nei su Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos senųjų rūmų klase, iš kur ir persikėlė.

Tačiau tai nėra paskutinis persikraustymas, nes yra numatyta, kad jie (gal jau visam laikui) turėtų keltis į suremontuotą bendruomenės pastatą, kuriame turėtų įsikurti ne tik jie, bet ir miestelio biblioteka bei Amatų centras. Tačiau kol kas tai tėra tik kalbos, nes to pastato remonto darbai dar neprasidėjo.

Pamokos ir mokiniai

Įėję į dailės mokyklą vienoje klasėje pamatėme aštuntoką Kazimierą Bočkų, kuris iš medžio pliauskos skaptavo didžiulį šaukštą. Pašnekintas sakė, kad jam labiau patinka kaip tik medžio darbai, todėl mokytojas jam ir davęs bandyti pagaminti tokį didžiulį ornamentuotą šaukštą. Šalia dirbo Juozas ir Simas Bočkus iš Jomantų kaimo. Po šių pamokų juos kažkas turi parvežti namo, nes kiti mokiniai mokykliniu autobusu jau būna parvežti. Mokytojas paaiškino, kad jis stengiasi sudaryti sąlygas visiems. Vieni gyvena atokesniuose kaimuose, kiti kitus būrelius lanko. Mokytojas sakė, kad didžiausias konkurentas dailei yra šokiai. Tačiau mokiniai derina juos ir su malonumu lanko meninius dalykus.

Kitose klasėse vyko kiti užsiėmimai – kas darė eskizus, kas piešė ar tapė. Mokytojas V.Bliūdžius parodė mažytę patalpėlę, kurioje bus bandomi juvelyrikos pagrindai. Jis pats kažkada švėkšniškiams šokėjams gamino žalvarines sages. Dabar kažką tokio bandys daryti ir jo mokiniai. Iš mokinių buvo galima pajusti, kad mokytojas labai jaučia juos, jų darbus. O mokiniai jam atsako didžiuliu pasitikėjimu – visi jaučiasi labai laisvi ir kūrybingi.