„Vėtrungių gimtadienio“ švente prasidėjo „Vėtrungių kelio“ žaidimas
Penktadienį Šilutės miesto centre, saloje prie senojo turgaus aikštės, pirmą kartą vyko „Vėtrungių gimtadienio“ šventė. Jos metu ne tik buvo skirtas dėmesys vienam iš savičiausių Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atributui – senojo Kuršių marių laivo kurėno vėtrungei, bet duotas startas žaidimui „Vėtrungių kelias“. Pasiryžę jį žaisti, turės galimybę pažinti šį savitą ir unikalų, etnografinį Lietuvos regioną. Projektą jau keletą metų vykdo Šilutės kultūros ir pramogų centras.
Saulius SODONIS
Gimtadienis prasidėjo kiek po pietų, kai kažkada labai populiarioje Šilutės vietoje – Šyšos upės vingio saloje, kur vykdavo šokių vakarai – prasidėjo vėtrungių gimtadienio renginiai. Į jį atvyko dauguma šio projekto partnerių iš Rambyno regioninio parko, Klaipėdos Etnokultūros centro, Jono Gižo etnografinė sodybos, Gargždų krašto muziejaus filialo, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro, Neringos savivaldybės Liudviko Rėzos kultūros centro, Hugo Šojaus dvaro muziejaus, Kintų Vydūno kultūros centro, Lietuvos jūrų muziejaus ir kitų vietų. Visi jie pristatė tas etnografines ar istorine įdomybes, kurias geriausiai žino, apie ką gali papasakoti bei kuo sudominti krašto lankytojus. Todėl čia buvo ir vėtrungių dažymas, juostelių delmonui audimas rankomis, senovinio krašto kostiumo pavyzdžiai. Taip pat netrūko ir kitų įdomybių – čia pat buvo rūkomi ešeriai, verdamas šiupinys.
Šio krašto dainas bei pasakojimus pristatė Neringos etnografinis ansamblis „Giedružė“. Vėliau pasirodė ir Šilutės kraštotyros draugijos etnografinis ansamblis „Ramytė“. Buvo minamos mįslės, žaidžiami žaidimai.
Tačiau didžiausią sujudimą sukėlė pasirodę du senoviniai lavai – rusniškių venterinė valtis „Rusnietis“ ir iš Drevernos atplaukusi didžiulis aštuoniolikos metrų medinis laivas reizinė. Jį praėjusiais metais pastatė būrelis laivadirbių, vadovaujami švėkšniškio medžio meistro, vėtrungių gamintojo ir senovinių laivų statytojo Vaido Bliūdžiaus. Ir nors į Šilutės turgus senais laikais atplaukdavo ne vienas burinis šio krašto laivas, tačiau vargiai ar kada yra buvusi reizenė. Laivas labai didelis, todėl sunkiai tuomet galėjo manevruoti Šyšos vingiuose. Niekas nėra tyrinėjęs, tačiau labai gali būti, kad Nemunu ir Kuršių marių priekrantėje plaukiojusi reizenė Šilutėje pasirodė pirmą kartą.
Įpusėjus gimtadieniui, kurio metu svečiai buvo vaišinami kafija, rūkytą žuvimi ir šiupiniu, buvo paskelbta „Vėtrungių kelio“ žaidimo pradžia. Ir šis gimtadienis, ir žaidimas birželio 26 dieną sietinas su žvejybos inspektoriaus Ernsto Vilhelmo Berbomo pastangomis XIX a. pirmoje pusėje įteisintu ženklu ant burvaltės stiebo, kuris netrukus ir tapo vėluku, kaip tuomet buvo vadinama tai, ką mes suprantame, kaip vėtrungė.
„Vėtrungių kelio“ žaidimo esmė – pažinti Mažosios Lietuvos etnografinį regioną. Tai galima įvairiais būdais, bet dalyvaujant žaidime, būtina aplankyti tam tikrą skaičių kultūrinių krašto vietų. Tai būtina fiksuoti. Viskas turi būti „įveikta“ iki turistinio sezono pabaigos – rugsėjo 27 dienos. Surinkę visus nurodytus ženklus, žaidimo dalyviai bus apdovanojami. Šiais metais registracija, nuorodos bei žaidimo paaiškinimai yra specialiai tam sukurtoje ir taip pavadintoje svetainėje vetrungiukelias.lt. Tai ir buvo paskelbta gimtadienio metu. Visi gimtadienio dalyviai buvo pakvieti dalyvauti šioje kelionėje.