Šeštadienį po vasaros kelionių Baltijos jūroje bei kituose vandenyse susirinkę į jachtų klubą Minijos (Mingės) kaime, buriuotojai paminėjo dvi sukaktis – prieš 20 metų spalio 27 dieną Šilutės rajono savivaldybėje buvo įregistruoti Kintų buriavimo mėgėjų klubo „Marių burės“ įstatai. Tuomet to užteko ir klubas oficialiai ėmė vykdyti savo veiklą.

2004 metų gegužės 22 dieną buvo pabaigtas vienas iš šio klubo parengtų ir įgyvendintų projektų – dešiniajame Minijos upės krante pastatyta pirmoji prieplauka atkūrus nepriklausomybę. Tas dvi progas susirinkę draugėn ir minėjo šio klubo nariai.                

Saulius SODONIS

Kintų buriuotojai

Nors ties Kintais Kuršių marių krantas nėra palankus buriavimui, bet kaip tik į šį ūkį prie Kuršių marių traukė ne vienas, kuriam patiko vėjas, vanduo ir buriavimas.

Taip apie 1985 metus Kintų J. Čiulados tarybiniame ūkyje žuvininku jau dirbo Tomas Kaknevičius, vyriausiuoju inžinieriumi – Andrius Varnas, dailininku – Saulius Galadauskas. Ši trijulė bei prie jų vėliau prisijungę keletas kitų, parsivežė jachtą. Ją pavadinę „Raine“ ėmė buriuoti. Su šiuo labai mažu plastmasiniu laiveliu kintiškiai buvo pasiekę net Šiaurės jūrą.

Vėliau laivas pasirodė išties labai mažas, todėl gavę brėžinius A. Varno garaže buriuotojai ėmė statyti gerokai didesnę jachtą. Ji buvo pastatyta ir pavadinta vienu iš Mažosios Lietuvos miestelių vardu „Krantas“. Tačiau tai buvo nelaimingas laivas: per 1989 metų rugpjūčio mėnesį surengtą Lietuvos Kuršių marių regatą šis laivas patyrė katastrofą ir žuvo kintiškiai T. Kaknevičius, S. Galadauskas bei šioje komandoje buvęs gargždiškis Saulius Karlonas. Tai buvo didelė netektis, kuri šiek tiek sustabdė buriavimą, tačiau noro neatėmė.

Klubo pradžia

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę reikėjo imtis valstybės kūrimo darbų. Todėl vienas aktyviausių buriuotojų A. Varnas taip pat to ėmėsi. Tačiau dar rado galimybę iš dabar jau kaimyninės valstybės parsigabenti būsimo savo žinomo laivo „Ragainė II“ korpusą. Sovetske šį jam pagal tuomečiame Leningrade sukurto laivo brėžinius pastatė vietos laivų statytojai. Šalia namo įsirengęs elingą jis ėmėsi laivo įrenginėjimo. Prie to prisidėjo būrys kintiškių ir ne tik, kurie visomis jėgomis talkino A. Varnui.

Tuo metu šių eilučių autorius dirbo Šilutės r. savivaldybėje. Todėl buvo galimybė pasikonsultavus imtis klubo steigimo reikalų. O jo idėja kaip tik ir gimė statant „Ragainę II“. Buvo parengti dokumentai ir Šilutės rajono valdyboje 1994 metų spalio 27 dieną klubas įgavo oficialų statusą. Jo pirmaisiais steigėjai buvo A. Varnas, S. Sodonis, klaipėdiškis buriuotojas Kęstutis Oginskas ir kiti.

1997 metais A. Varnas pastatė savo laivą ir pavasarį nuleido į vandenį. Buvo labai didelė naujovė ir neįprastas reginys, kai didžiulis laivas per visus Kintus buvo nuvežtas į Mingę ir nuo tiltelio priešais dabartinį jachtų klubą buvo nuleistas į vandenį. Šis įvykis pritraukė dar daugiau buriavimo mėgėjų į klubą. Ir nors narių daugėjo, tačiau dar ilgą laiką jo veikloje aktyviai dalyvavo tik keletas narių, buvusių tarp pirmųjų steigėjų.

Žemė klubo nuomai

Besidarbuojant su istoriniais dokumentais pavyko pastebėti, kad jau tuo metu labai populiarioje Mingėje būta laisvo sklypo. Taip atsirado galimybė imtis žygių dėl to sklypo nuomos. 1998 metų kovą buvo parašytas prašymas Klaipėdos apskrities viršininkui. Jis neprieštaravo, ir kovo 24 dieną pasirašė dokumentą, kuriuo 99 metams „Marių burėms“ išnuomoja 24 arų žemės sklypą. Taip prasidėjo kelias link būsimo jachtų klubo – žemė yra, beliko surasti būdą, kaip pastatyti prieplauką jachtoms.

Projektinė veikla

Lietuva tuo metu jau rengėsi stojimui į Europos Sąjungą. Tuo metu buvo sudaryta galimybė gauti paramą vidurio ir Rytų Europos nevyriausybinėms organizacijoms. Ši programa vadinosi PHARE ACCESS. Po pažinties ir bendradarbiavimo užmezgimo su Rusnės turizmo draugija, prasidėjo buriuotojų bendradarbiavimas su rusniškiais. Jie dalyvavo seminare, kuriame Klaipėdos universiteto dėstytojai mokė, kaip reikia rengti PHARE projektus. Taip kiniškiai su rusniškiais parengė projektą „Vietinių NVO iniciatyva kuriant subalansuotos plėtros ir vietinės paramos tinklą pamaryje“. Vėliau paaiškėjo, kad jis tapo vienu geriausių ir vėliau imtas teikti kaip pavyzdžiu kitiems rengėjams. Projekto metu šių dviejų bendruomenių žmonės nemažai sužinojo, pakeliavo bei susipažino su latviais iš Rucavos gamtos fondo. Vėliau vienoje iš kelionių kaip tik toje šalyje ir pamatė, kaip atrodo nedidelė prieplauka, apie kokią ir svajojo kintiškiai.

Būta ir daugiau projektų, kuriuos rengė Kintų buriavimo mėgėjų klubas su partneriais. Vienas įdomesnių ir šiuo metu aktualesnių – Pasaulio gamtos fondui teiktas projektas „Ekologinės vandentvarkos skatinimas Minijos kaimo bendruomenėje“. 2001 metų gegužę jis buvo teiktas ir pripažintas tinkamu: pagrindinis darbas, kurį padarė Kintų buriuotojai su Mingės bendruomene, pastatyti ekologiški valymo įrenginiai šio kaimo dešinėje pusėje. Tai buvo vieni pirmųjų tokio tipo valymo įrenginių. O kaip tai galima daryti A. Varnas labai daug domėjosi įvairiose šalyse. Vėliau, jau statant jachtų klubą Mingėje, jie labai palengvino šio projekto gynimą. Be to, taip buvo įgyta nemažai patirties ne tik rengianti projektus, bet ir juos administruojant.

Pagrindinis darbas – jachtų klubo statyba

2003 metų pavasarį buvo paskelbtas vienas iš kvietimų teikti projektus, kuriais buvo galima finansuoti jachtų klubo statybą. Imtasi tam rengtis: reikėjo surasti partnerius, projekto teikėją, nes klubas, kaip nevyriausybinė organizacija, to daryti negalėjo – galėjo būti tik partneriu.

Be to, viską reikėjo sustyguoti, teikiant projektą viskas turėjo būtis sutarta ir numatyta. Šiek tiek reikalus sunkino tai, kad A. Varnas jau buvo suplanavęs kelionę jachta, kai vyko pagrindiniai projekto rengimo ir derinimo darbai. Šio projekto teikėjais sutiko būti Šilutės r. savivaldybė, juo labiau, kad viskas buvo parengta ir suderinta. Savivaldybės „partneriais“ taip pat tapo ne tik buriuotojai, bet ir Nemuno deltos regioninis parkas.

Galiausiai projektas buvo pripažintas tinkamu ir prasidėjo jo įgyvendinimo darbai. Šio darbo ėmėsi Šilutės melioratoriai, turintys tokio darbo patirties. Kiek sunkiau sekėsi juos įtikinti imtis šio darbo, nes projekto sąmata buvo daugiu nei juokinga. Ji nesiekė nei poros šimtų tūkstančių litų. Tačiau tai galėjo būti didelių užsakymų pradžia, tad tuo metu šiai įmonei vadovavęs Pranciškus Zubė su klubo atstovais sukirto rankomis.

Įdomu, kad ta vasara buvo labai lietinga – tai sunkino darbus, kurių intensyviai melioratoriai ėmėsi tik rudens pradžioje. Įsiminė vienas epizodas, kai rengiant slipą nuo upės atitverta jo dalis vos nebuvo paskandinta pakilusio upės vandens. Viskas baigėsi gerai, tačiau atidarymą teko atidėti iki 2004 metų pavasario.

Vėliau dar būta ir daugiau darbų, tačiau ėmus daugėti klubo narių pomėgis buriuoti ėmė viršų ir daugiau tokių ryškių bei įsimintinų projektų nebuvo rengiama. Juo labiau, kad pagrindinis tikslas buvo pasiektas – jachtų klubas Mingėje pastatytas ir tapo žinimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar net visame pasaulyje dėl A.Varno ir jo „Ragainės II“ kelionės.