Petras JAKŠTAS

Gyvenamasis namas, Vytauto g. 27

Žalgirio ir Vytauto gatvių kampe tebestovi senas pailgas vienaaukštis namas. Kadaise jis priklausė garsaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) tėvams. Jo tėvas Johanas Zudermanas (Johann Sudermann) buvo aludaris. Pirma jis nuomojo alaus daryklą Macikų dvare, o paskui nusipirko žemės sklypą su mediniu namuku ir pasistatydino nuosavą alaus daryklėlę. Todėl ir gatvė buvo vadinama Daryklos g-vė (Brauereistrasse), o paskui Zudermano gatve (Sudermannstrasse).

Pirktasis namukas paseno ir jį nugriovė. Beliko tik pamatų žymės. Tame namuke rašytojas praleido savo vaikystę ir jaunystę. Tai jis aprašė savo jaunystės atsiminimų knygoje „Das Bilderbuch meiner Jugend. Suttgardt und Berlin 1922“ (Mano jaunystės vaizdų knyga).

Dabartinį namą, kai buvusi alaus darykla nustojo veikusi, pertvarkė į gyvenamąjį. Jame baigė savo gyvenimą rašytojo motina. Kai sūnus tapo rašytoju ir turtuoliu, jis norėjo šį namą nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują gražesnį ir patogesnį namą. Tačiau motina nesutiko. Mat jai senai ir paliegusiai esą smagiau ir saugiau gyventi su įnamiais.

Knygynas, Partizanų g. 42

Dabar nebeįmanoma nustatyti, kada Šilokarčemoje pradėta prekiauti knygomis. Mat seniau knygas pardavinėdavo smuklininkai ir keliaujantys verteivos turgų ir mugių metu. Knygynai atsirado tik XIX a. 2-je pusėje. Juos laikė Umlauf, Schemtz, Siehert, Schossau ir K.Berods. Knygomis prekiavo ir Sekunos spaustuvė, kuri veikė 1854-1944 m. Praėjusio karo metu knygynus laikė Fiede Schlaius – Partizanų g. 35, E.Gutknecht – Partizanų g. 43, Marta Tobien – Partizanų g. 59, ir Alfred Conrad – Partizanų g. 74. M.Tobien laikė antikvariatą ir biblioteką, iš kurios skolindavo knygas už tam tikrą atlyginimą.

Po karo buvo atidarytas knygynas Vilniaus g. 1. Iš ten jis išsikėlė į Partizanų g. 53. Pagaliau 1979 m. pastatytas dabartinis namas specialiai skirtas knygynui. Knygynas per metus parduoda mažiausiai už 110.000 rub. knygų ir kanceliarinių prekių. Be lietuviškų knygų čia parduodamos rusiškos ir vokiškos. Supirkinėjamos vartotos knygos. Priimami prenumeruojamų leidinių užsakymai. Knygynas turi visuomeninių knygų platintojų įstaigose ir įmonėse. Deja, knygų vis mažėja ir vis sunkiau jų gauti. Šilutės rajone dar yra knygynai Pagėgiuose ir Švėkšnoje, o kioskai Rusnėje ir Žemaičių Naumiestyje.

Vaistinė, Partizanų g. 48

Pirmoji vaistinė Šilokarčemoje buvo atidaryta 1816 m. prie senosios turgaus aikštės. Nutiesus plentą, 1853 m. jos namas buvo nugriautas ir ji įsikūrė kitoje vietoje. Paskiausiai ji įsikūrė viešbučio „Germania“ name. 1837-1889 m. vaistinę laikė Bernhard Theodor Settegast, labai populiarus vaistininkas, vadinamas senuoju Zetegastu, o jo sūnus – jaunuoju Zetegastu turėjo Lapynų dvarą. Kurį laiką šioje vaistinėje mokiniu dirbo būsimasis vokiečių rašytojas H.Zudermann. Pagal vokišką paprotį, kiekviena vaistinė turėdavo savo vardą. Ši vaistinė buvo vadinama Erelio vaistine (Adler - Apothehe). Jos paskutinis savininkas buvo Friedrich Prusz. Katyčiuose buvo vaistinės skyrius, bet jį išnuomodavo. Paskutinis nuomininkas – Bernhard Lubricht.

Pastarojo karo pabaigoje, degant viešbučiui „Germania“, sudegė ir vaistinė. Po karo vaistinė atidaryta Valstiečių g. 1. Name, kur pirma buvo Briedžio vaistinė (Elch – Apothehe), įkurta 1926 m. Ji turėjo tik 4 kambariukus.

Pagaliau vaistinei pastatytas dabartinis naujoviškas, vieno aukšto mūrinis namas. 1966.12.03. jame vaistinė ir įsikūrė. Dabar čia yra 17 kambarių, kurių bendras naudingas plotas 391m², visi baldai ir įrengimai nauji, erdvūs asistentų ir gamybinių pasitarimų kambariai, atskiras fasavimo kambarys. Senojoje vaistinėje vaistams saugoti buvo tik 1 kambarys, dabar – 7 kambariai. Vietoje vieno mažyčio 5 litrų destiliatoriaus, dabar atskirame kambaryje yra du galingi elektriniai 15 l talpos destiliatoriai. Vietoje vieno šaldytuvo – 4.

Dabar vaistinės yra: Pagėgiuose, Rusnėje, Žemaičių Naumiestyje, Katyčiuose, Kintuose, Švėkšnoje, Vainute ir Vilkiškiuose. Šilutės ir Pagėgių ligoninės turi atskiras vaistines.

Senojoje vaistinėje įsikūrė veterinarinė vaistinė. Be to, veterinarinės vaistinės yra Pagėgiuose ir Žukuose. Iš viso rajono vaistinėse dabar 7 provizoriai, 22 provizorių padėjėjai ir 31 farmacininkas.

Buvęs kino pastatas, Partizanų g. 35

Šilutėje kinas atidarytas tik po Didžiojo karo. Jo savininkas buvo Reinhard Rose. Kine būta 280 vietų. Kino seansai vykdavo sekmadienį 14°°, 17°° ir 20¹5 val., o kitomis dienomis – 20¹5 val.

Po karo šį pastatą pertvarkė ir įrengė dvi sales. Pastačius kinui naują pastatą, senoji Rajkoopsąjunga pritaikė savo prekių sandėliui. Jo išvaizda nebesiderina su aplinka ir, be abejo, teks jį nugriauti.

Priešais pastatą dar auga kedrinė pušis (Pinus cembre), kadais vadinta europiniu kedru. Pirma čia augo keli medžiai. Dabar beliko tik vienas. Jo kankorėžiai – 5-8 cm ilgumo. Juose yra valgomos sėklos-riešutėliai, 8-12 mm skersmens. Jas mėgsta voverės ir paukščiai, valgo ir žmonės. Medžiai gyvena iki 10.000 metų. Mediena tiko statybai ir ypač baldų gamybai. Ši pušis daugiausia auga Karpatų ir Alpių kalnuose. Lietuvoje auga tik parkuose. Daugiausia jų yra Žagarės parke. 1900 m. ten buvo pasodinta 90 pušaičių, Biržuvėnų parke, Telšių rajone, auga dar 3 ir Pandėlio parke, Rokiškio rajone, taip pat 3 pušys. Dauginti jas gana sunku, nes sėklos subręsta tik kitų metų rudenį, o voveraitės ir paukščiai neleidžia joms subręsti.

Tekste gatvių bei įstaigų pavadinimai tokie, kokius mini P.Jakštas.