Penktadienį iš pradžių Švėkšnos seniūnijos salėje, o į pavakare ir Šilutės F.Bajoraičio bibliotekoje, įvyko profesoriaus D. Kauno naujos knygos apie Jurgį Platerį ir jo biblioteką sutiktuvės. Ir kaip sakė jos autorius, nuo šio momento ji atiduodama skaitytojų vertinimui bei pradeda savarankišką, nuo autoriaus valios nepriklausomą, gyvenimą.

Saulius SODONIS

Naujoji profesoriaus knyga vadinasi „BIBLIOTHECA GEORGII COMITIS DE PLATER. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“. Nors šioje knygoje daugiau susikoncentruota į minėtą šios giminės atstovą Jurgį Platerį, valdžiusį Gedminaičių dvarą (Švėkšnos dvaro palivarką), tačiau neišvengiamai nemažai knygoje kalbama ir apie visą šią iš Vokietijos Vestafalijos žemės į Lietuvą viduramžiais atsikėlusią Platerių giminę, kurios paskutinis atstovas Aleksandras Plateris save jau laikė lietuviu.

Plateriai nuo XVIII a. vidurio buvo Švėkšnos žemių valdytojai. Nors kaip tuo laiku ir buvo, jiems dirbo beveik visi šių apylinkių žmonės, tačiau, kaip vėliau, pristatant knyga buvo pastebėta, gyveno, matyt, ne taip jau blogai, nes švėkšniškiai nei viename didesniame Lietuvą XIX a. drebinusiame sukilime prieš caro valdžią nedalyvavo. Tai buvo ir Platerių nuopelnas, kurie dauguma atvejų buvo lojalūs valdžiai.

Švėkšniškių susidomėjimas naująją knyga bei galimybe betarpiškai pabendrauti su profesorium D. Kaunu buvo labai didžiulis, ir visi norintys dalyvauti knygos sutiktuvėse sunkiai tilpo pakankamai erdvioje seniūnijos salėje. Kaip vėliau savo įspūdžiais iš Švėkšnos Šilutėje dalinosi profesorius, tai buvo labai mielas ir šiltas bendravimas su to krašto žmonėmis.

Šilutės bibliotekoje emocijų taip pat netrūko, nors susitikimas ir naujosios knygos pristatymas pasižymėjo labiau dalykišku pokalbiu. Pradžioje D. Kaunas papasakojo, kaip prasidėjo jo pažintis su šiuo jaunu, anksti mirusiu, bet daug lietuvybės labui nuveikusiu grafu Jurgiu Plateriu. Kaip visada, klausytis profesoriaus ne mažiau įdomu, nei skaityti jo tekstus, kurie kaip ir jo kalba pasižymi dailiu ir apgalvotu žodžiu bei emocine įtampa. Tad D. Kauno pasakojimas gerokai praplėtė jau susipažinusių su jo naująja knyga pažinties lauką. Savo kalbą jis palydėjo skaidrėmis, kurios tą pasakojimą praplėtė. Neišvengiamai jis papasakojo daug į knygą nepatekusių detalių, kurios iliustravo to metu aplinką ir švėkšniškių grafų gyvenimą.

Susitikime taip pat dalyvavo ir Klaipėdos universiteto Humanitarinio mokslo fakulteto katedros vedėja, profesorė Roma Bončkutė. Ji papildė profesoriaus pasakojimą apie XVIII a. pabaigos – XIX a. dvarų kultūrą. O prasidėjęs romantizmo sąjūdis, jos nuomone, įkvėpė jaunąjį J. Platerį susidomėti jam dirbančiais bei lietuviškai kalbančiais valstiečiais. Jis buvo mėgiamas vietos žmonių. Tą liudija, jog jo laidotuvėse dalyvavo ir anksti mirusį grafą apraudojo visi jo baudžiauninkai.

Apie žemaičių dvarininkus, kurių būta apie 10 procentų gyventojų, pasakojo ir greitakalbe aiškino Vilniaus universiteto doktorantas Tomas Petreikis. Jis taip pat apžvelgė tą kultūrinę aplinką, kurioje gyveno ir kūrė jaunasis Gedminaičių dvarininkas. Savo įspūdžiais apie perskaitytą knygą pasidalino ir mokytojas Anatolijus Žibaitis.

Po susitikimo visi pageidaujantys galėjo šią knygą įsigyti, kurioje jos autorius profesorius D. Kaunas mielai pasirašinėjo.