Saulius SODONIS

Praėjusią savaitę Bitėnų kaime gyvenimas virte virė: čia jau 19-tą kartą stovyklą surengė iš visos Lietuvos (ir ne tik) suvažiavę vydūniečiai, senojoje Martyno Jankaus daržinėje įkvėpti šios vietos paslaptingumo tapė jaunieji dailininkai, šalia kūrė ir patyrę, kurie atnaujino prieš keletą metų Mažosios Lietuvos paveikslų sodui tapytus darbus. O visa tai vainikavo penktadienį vykusi sueiga pas Martyną Jankų.

Tradicija

Atgaivinti rengti sueigas buvo sumanyta 2003 metų rugpjūčio 7-ąją minint Rambyno kalno vaidilos, Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus 145-ąsias gimimo metines. Tuomet į šią vietą prisimenant tarpukario tradicijas buvo sukviesti šalies žurnalistai, kultūros ir visuomenės veikėjai. Tais metais prasidėjo ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodo galerijos formavimas. Atstatytoje spaustuvėje vėl atsirado nuo 1928 metų čia buvusi Amžinoji Rambyno kalno knyga: jos atkūrimą finansavo vietos verslininkas Ričardas Savickas bei tuometis Pagėgių mero pavaduotojas Kęstas Komskis. Taigi nuo tų metų plačiau ar kukliau pagerbiamas M.Jankus, rengiamos sueigos bei eksponatais papildomas Mažosios Lietuvos paveikslų sodas.

Pagarba didžiavyriams

Kaip jau įprasta, viskas prasidėjo nuo Bitėnų kapinaičių, kuriose amžino poilsio yra atgulę M.Jankus, Vydūnas, Valteris Banaitis, neseniai į Tėvynę sugrįžę Marija ir Jonas Vanagaičiai.

Visi susirinko prie M.Jankaus kapo, kuris jau skendėjo gėlėse. Gražią kalbą pasakė profesorius Domas Kaunas. Jis pastebėjo, kad nežiūrint įvairių gyvenimo posūkių bei kataklizmų, M.Jankus visuomet išliko optimistas. Jis visuomet siekdavo savo tikslų, siekė padaryti ir nemažai nuveikė įvairių darbų. D.Kaunas siūlė visiems ką nors gero padaryti. Susirinkusiesiems sakė, kad greičiausiai žiemą turėtų pasirodyti jo parengta knyga apie „Aušros“ laikraščio archyvą, kurį išsaugojo M.Jankus. Jis prieš keletą metų stebuklingu būdu buvo surastas vienoje seno namo palėpėje, Kaune.

Po iškilmingų žodžių, kuriuos tarė Pagėgių meras Virginijus Komskis, susirinkusieji padėjo gėlių ant patriarcho kapo ir išsiskirstė po kapinaites pagerbti kitų čia besiilsinčių didžiavyrių. Vydūniečiai prie Vydūno kapo ne tik padėjo gėlių bei uždegė žvakutę, bet ir sugiedojo vieną iš jo giesmių.

Vėliau, šiek tiek pavėlavusi, pasirodė ir M.Jankaus vaikaitė Ieva Jankutė-Gerola. Ji padėkojo susirinkusiesiems, kad atvyko pagerbti jos senolį. Po trumpo susikaupimo prie čia palaidotų žmonių visi patraukė į M.Jankaus muziejų. Dar laukė nemažai įvairių darbų.

Jaunieji dailininkai pradėjo sueigą

Pradžioje ant vienos iš kalvelių, esančių Mažosios Lietuvos paveikslų sode, savo darbus susirinkusiesiems pristatė jaunieji dailininkai, kurie čia dirbo nuo pirmadienio vadovaujami šilutiškio dailės mokytojo Aurimo Liekio. Šią stovyklą inicijavo Seimo narys Kęstas Komskis, kurio vardo fondas ir finansavo ją.

Stovykloje kūrė Pagėgių ir Šilutės mokyklų mokiniai. Anot A.Liekio, dauguma jų išties pirmą kartą  pajuto dažų kvapą ir į rankas paėmė teptuką. Tarp dalyvavusiųjų tik dvi moksleivės, kurios baigusios Šilutės meno mokyklą. Nors jų darbai ir išsiskyrė iš kitų, tačiau ir mažiau patyrę jaunieji dailininkai sukūrė labai įdomių bei savitų darbų. Apie tai, kaip jiems sekėsi čia dirbti ir ką jie sukūrė, kiekvienas pristatė susirinkusiesiems. Daugumą jų kaip tik ir įkvėpė šių vietų gamta bei garbinga praeitis.

Sukurti darbai keliaus per šio krašto mokyklas, kad visi galėtų pamatyti ne tik kaip buvo kurta, bet ką galima padaryti vadovaujant patyrusiam pedagogui. O dėkodamas už darbus fondo steigėjas K.Komskis visiems girdint pažadėjo, kad ateinančiais metais jis norėtų surengti jaunųjų dailininkų stovyklą, kurioje dalyvautų mokiniai iš visos apskrities.

Muziejaus 30-mečio minėjimas

Jis vyko buvusioje M.Jankaus daržinėje. Nors ji nėra muziejaus nuosavybė ir ją reikėtų šiek tiek paremontuoti, tačiau ji puikiai tiko prisiminti M.Jankaus muziejaus atsiradimą šiame krašte. Jį įkurti gūdžiais sovietmečio laikais nebuvo labai lengvas darbas. Apie tai prisiminė jį kūrę vilnietis Domas Kaunas, klaipėdietis Bernardas Aleknavičius, Bitėnų pradinės mokyklos mokytojas Kazimieras Žemgulis.

Pokalbis prasidėjo nuo J.Jankutės sveikinimo. Valstybės dienos proga (liepos 6-ą) ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Lietuvos riterio kryžiumi ją apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Su šiuo apdovanojimu ją pasveikino Pagėgių meras V.Komskis.

Tačiau įdomiausiai ir žaismingiausiai, kaip visada, prieš 30 metų vykusius įvykius prisiminė profesorius D.Kaunas. Nuo seno jis turi įprotį pasižymėti kelionės pastabas, kurias jis pristatė ir pakomentavo. Taip buvo ir prieš 30 metų, kai Vilniaus universitete gyvuojantis M.Mažvydo klubas surengė kelionę į mūsų kraštą. Jo metu buvo atidaryta nedidelė ekspozicija, kurią jos kūrėjai jau vadino Martyno Jankaus muziejumi. Toji dviejų dienų išvyka buvo galutinis taškas rengiant Bitėnuose, tuometinėje pradinėje mokykloje, šią ekspoziciją. Prieš tai jis, Eva Labutytė, jos vyras Gediminas Vanagas, Bernardas Aleknavičius, Birutė ir Kazimieras Žemguliai bei dar keletas bendraminčių padarė labai didelį darbą. Profesorius D.Kaunas ypač šiltai savo pasakojime atsiliepė apie tuometinį Šilutės rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėją Antaną Mažeiką. Jam teko bene sunkiausia užduotis: visą būsimą ekspoziciją, kurią tuomet sudarė keletas fotokopijų bei išrašų, suderinti su tuometine partijos vadovybe.

Trumpai apie muziejaus kūrimo praeitį kalbėjo klaipėdietis B.Aleknavičius. Jis priminė, kad netrukus bus minimas Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejus ir įteikė savo sudarytą fotoalbumą apie K.Donelaitį. B.Žemgulienę pavaduodamas Kazimieras Žemgulis visų nuostabai padeklamavo nuotaikingą eilėraštį apie senatvę. O paprašytas dar užtraukė ir dainą „Ąžuolai žaliuos“, kurią netrukus dainavo visi dalyvaujantys.

Savo įžvalgomis apie M.Jankaus XX a. pradžioje leistą laikraštį „Saulėtaką“ pasidalijo istorijos mokslų daktarė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vadovė Silva Pocytė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus atstovas Petras Šmitas trumpai pristatė šios organizacijos darbus ir siekius. Vacys Bagdonavičius prisiminė Vydūno perlaidojimą, vykusį prieš 20 metų. Šią sueigos dalį pabaigė profesorius Vytautas Judkazis, kuris pristatė savo parengtą ir išleistą knygą „Mažoji Lietuva – mano gimtinė“.

Bus atsodintas Jankaus sodas. Nauji seni darbai

M.Jankaus muziejaus šeimininkai sugalvojo naują akcentą: atkurti šalia spaustuvės – dabartinio muziejaus – buvusį tų  laikų sodą. Dabar sodinti medžius nėra tinkamas laikas, todėl spalvotomis vėliavėlėmis buvo pažymėtos vietos, kur rudenį bus pasodinti vaismedžiai. O vieną pasodino šių metų sueigos dalyviai.

Toliau vyko atnaujintų darbų pristatymas. Prieš ketverius metus vykusiame plenere kūrė ir savo darbus paliko Sigutė Ach, Gintaras Kraujelis, Aldona ir Algimantas Vorevičiai bei Kęstutis Saulytis. Pastarojo šį kartą nebuvo, nes dalyvavo kituose pleneruose. Dėl nepalankių oro sąlygų bei kitų priežasčių jų tuomet kurti darbai tapo neatpažįstami. Todėl autorių nutarta paprašyti, kad jie savo darbus atkurtų. Tačiau tik S.Ach sukūrė visiškai naują ir labai originalų darbą – jis ne tik atsparus laikui, bet, ji labai tikisi, gal jame apsigyvens paukščiukai ir šių vietų mūzos. Specialiai jiems yra padarytos vietos. Ir kiti dailininkai, remdamiesi buvusiais darbais, iš esmės kūrė naujus, nors ir prieš keletą metų kurtais motyvais.

Kaip ir dera, visi sueigos pas M.Jankų dalyviai buvo pavaišinti arbata, medumi ir sūriu.