Indrė SKABLAUSKAITĖ
Senieji žinojo: „Kurie Užgavėnių nešvenč, tiem tą metą didis ištrūkis pasidaro: ar gyvulys pakrint, ar namiškiai kokia limpama liga suserga, arba javams prastas metas yra, nors aplinkiniai kaimynai gerą metą tur“.
Saulius Sodonis
Prieš keletą metų, kai imta galvoti apie Šilutės miesto 500 metų jubiliejaus šventinės programos kūrimą, vienai iš jos rengėjų Kultūros skyriaus vedėjai Vilmai Griškevičienei pasirodė patraukli mintis, kad apie būsimą šventę pasauliui turėtų pranešti jos ambasadoriai. Suprantama, tam jie turi turėti įgaliojimus ir skiriamuosius ženklus. O jie turėtų būti originalūs, su niekuo nesumaišomi, kad juos pamačius kiltų noras pasidomėti, ką reiškia toks ypatingas ženklas – simbolis.
Prieš keletą savaičių dienos šviesą išvydo kraštotyrininko, Švėkšnos krašto žinovo ir mylėtojo Petro Čeliausko sudaryta knyga „Švėkšna atsiminimuose 2“. Pirmoji atsiminimų knyga išleista 1999 metais jau seniai yra tapusi bibliografinė retenybė.
Nepasakokit vėjui
Savo paslapčių.
Meluos, jei pažadės jums
Jas išsaugot.
Viršūnės medžių
Pilnos paskalų –
Tai jūsų paslaptis
Dalina vėjas veltui.
Petras ČELIAUSKAS
Kai 1944 metų vasarą frontas atsirito į Lietuvą ir sustojo prie Šiaulių ir Raseinių, Švėkšnos gimnazijos direktorė Alicija Rugytė rugsėjo mėnesį ryžosi pradėti naujus mokslo metus. Gimnazijos rūmai buvo užimti vokiečių kariuomenės, tad patalpos klasėms buvo surastos kituose namuose, taip pat ir gyventojų butuose. Tačiau ir čia ramybės nebuvo – vieną dieną pasirodė akiniuotas vokietis, kuris, nepaisydamas direktorės prašymų, ant durų kreida užrašydavo ,,Belegt 30 Soldaten” (apgyvendinti 30 kareivių), o mes su suolais kraustydavomės į kito gyventojo namą…