Sako, jog tie, kurie nuo seniausių laikų gyveno lietuvininkų žemėje, žinojo kaip gydytis. Iš senųjų prūsų žinių paveldėję stebuklingąsias galias, kiekviename kaime buvęs savotiškas gydytojas… Šiandien verčiame užmirštąsias, o gal primirštąsias lietuvininkų knygas ir primena, kaip gi nuo tų ligų apsisaugoti ar jas nugalėti.

Indrė SKABLAUSKAITĖ

„Daktaras anuomet buvęs prabanga, o be to jis toliau gyvenęs, kiek čia privažinėsi…“, – taip ir dabartiniu metu pasakoja šišioniškiai.

Lietuvininkės moterys mokėjo ne tik ligas ir žaizdas gydyti, bet ir gimdymą priimti, naujagimius prižiūrėti, išnirimus atstatyti, ligonius slaugyti. Gydymų būta dvejopų, naudotos konkrečios gydomosios procedūros ir įvairiausi pamokymai (užkalbėjimai, užbūrimai, nusakymai…). Ligonius gydydavo vyresnieji šeimos nariai, tai buvo jų teisė ir pareiga. Gydymo žinias jie paveldėdavo iš senelių, kartais tėvų, mat tokia jau buvusi prievolė  – žinias būtinai perduoti iš kartos į kartą. Rytprūsiuose gydymo paslaptis perduodavo tik tėvas – dukteriai, o motina – sūnui. Pasakojama, jog Skaisgiriuose gyvenęs toks Schwendra, kuris gebėdavęs išgydyti psichikos ligas, išvaryti „piktąsias dvasias“, bet niekam tų gydymo paslapčių taip ir neatskleidęs, mat neturėjęs dukters.

Rašytiniai šaltiniai mini ne tik gydymą pagal mėnulio fazes. Pateikiama ir ekstremalesnių receptų, antai kaip geltos atsikratyti. Pasirodo, Berta Wabellis iš Skaisgirių geltai gydyti naudojo gydymą utėlėmis. Ryte ant gabalo pyrago padėdavo 9 utėles, ant jų užtepdavo marmelado ir duodavo ligoniui valgyti. Taip kartodavo tol, kol ligonis pasveikdavo…

Didžiausią galią turi žolė, surinkta lig Jono

Vieną dalyką lietuvininkai žinojo – vaistažolėmis gydydavo tik moterys. Vietinės žolininkės kažkada čia buvusios populiaresnės už gydytojus. Kiekviena žolelė buvo vaistas, svarbiausia reikėjo žinot nuo ko. Protingai naudojant žoles – galima visas ligas išgydyti.

Svarbiausioji esanti pradžia. Sakoma, jog tik gimusį kūdikį Rytprūsiuose ištepdavo pelyno sultimis, o po dviejų metų duodavo tų sulčių išgerti.

Etnografiniuose užrašuose gausu pamokymų, o mūsų skaitytojams reiktų atminti svarbiausiąjį: „Visas arbatas reikia po biški gert. Mes taip plumpinam po pusę litro iš karto. Nieko neduoda! Reik po biški ir valandomis“.

Žoleles geriausia rinkti pavasarį, kol nėra rasos ir kol šios neperauga. „Didžiausią galią turi žolė surinkta lig Jono“, o džiovinti jas reikėtų ant aukšto, be saulės, kad vėjo „nepagautų“…

Daug pasakojo tantės (tetos), kaip tymus, šiltinę, džiovą, vėžį gydyti. Kaip nuo plaučių, kepenų ligų, viduriavimo apsisaugoti. Keliolika konkrečių vertingų patarimų ir Jums, atrinkome, juk gyvenant lietuvininkų žemėj šį tą apie žoles nusimanyti visi privalom…

Tinkamas vaistas yra karvės mėšlas suplaktas su pienu…

Kai „dikčiom dideli“ vasaros karščiai užpuola, dažnai gerklę peršti, sloga kamuoja, net karštis pakyla. Norint šių negalavimų atsikratyti reikia nosį patepti medum ir išsivirus  jeronimo, čiobrelių arbatos po truputi gurkšnoti…

Jei temperatūra pakils, tantės pataria gerti pieną su medumi, bet į šį gėrimą dar būtina įdėti sviesto. Tada nebaisus joks peršalimas.

Jei skauda gerklę – gerkite medetkų arbatą, o jei „dikčiai“ kosite, sutrinkite alijošiaus su medumi ir gerkite po vieną šaukštelį tris kartus per dieną.

Sako, dabar, per karščius mėgsta kokia nelaboji ir prie plaučių prikibti. Tad, jei kas iš šeimos susirgs plaučių uždegimu – reikia gerti liepų arbatą sumaišyta su vaiko šlapimu. Dar labai tinkamas vaistas nuo šios ligos yra karvės mėšlas suplaktas su pienu… Nepatikėsite, tikrai padeda…

Jei kamuoja nervai ir galvos skausmai

Visoms ligoms, o ypač nuo nervų, nemigos, kalbėjimo naktį padės valerijono šaknys. Vakare suvirinkite ir išgerkite, pamatysite – padės.

Nuo galvos skausmo gerkite čiobrelių arbatą. Dar labai tinkamas vaistas – kaštonai, obuoliai užpilti su spiritu.

Kai užpuola skrandžio, pilvo skausmai, kai viduriuojate

Nebus baisūs šie negalavimai, jei namų vaistinėlėje turėsite kmynų. Nes stipri šių sėklų arbata padeda apsisaugoti skrandžio skausmų, viduriavimo. Dar labai tinkamas augalas – rūta, reikia tik užpilti karštu vandeniu ir gerti. Tiks ir mėtos arba česnakai užpilti degtine, padės suvirinti didžiųjų graikiškų riešutų kevalai (virinti ne mažiau kaip 20 minučių).

Vaikučiams nuo kirmėlių

Sako, ypač vasarą vaikai tų nelaibųjų prisirenka… Šišioniškės visada žinojo kaip apsaugoti vaikus nuo šios nemalonios ligos. Svarbiausia reikia turėti česnako. Česnaką galima virti su pienu ir gerti arba ištrinti su šaukštu žibalu ir po truputi sugirdyti, sakoma, jog tai labai efektyvi gydymo priemonė. Dar tinkamas vaistas nuo kirminų – degintos plunksnos. Šišioniškių teigimu, šis vaistas pats patikimiausias.

Grožiui išsaugoti ir nuo piktų akių apsiginti

Moterys ir merginos, kurios nori amžinai išlikti jaunos ir žavios turi vakare, prieš eidamos miegoti prausti pieno išrūgomis. Plaukus patartina plauti varškės išrūgomis, o norint, kad jie visuomet blizgėtų ir būtų gražūs nepamiršti juos įtrinti kiaušinio tryniu su česnaku.

Ir pabaigai, jog iki kito karto, kol pateiksime naujų liaudies medicinos priemonių, niekas mūsų skaitytojų bloga akimi nenužiūrėtų, prisiminkite, kad kur nors einant reikia „kišenėj dvi špygas laikyti“, o jei koks nemalonus, negeras žmogus kelia pastoja, savyje tris kartus sakyti: „Pabučiuok į užpakalį, pabučiuok…“.