Gegužės 26 dieną, 11 valandą 17 minučių, buvusi Žemaičių Naumiesčio žydų sinagoga buvo paskelbta regionine kultūros vertybe. Nuo to laiko šis pastatas tampa saugomas valstybės. Todėl jo savininkas privalo laikytis visų paminklosauginių reikalavimų ir įpareigojimų. Savininkas, šiuo atveju, – Šilutės rajono savivaldybė, o laikytis paminklosauginių reikalavimų reiškia rasti lėšų tam pastatui sutvarkyti. Liūdniausi, kad jis jau seniai yra avarinės būklės. 

Saulius SODONIS

Sprendimas

Tai, kad buvusi žydų sinagoga Žemaičių Naumiestyje būtų traukta į kultūros vertybių sąrašą, pirmadienį Vilniuje nusprendė antrą kartą dėl šio klausimo susirinkusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (antroji). Tad šio trumpo (17 minučių) posėdžio metu dar kartą trumpai buvo priminta pastato istorija, išvardinti konstrukcijų ypatumai. Tik tiek. Šios tarybos pirmininkė Dalia Dijokienė trumpai paaiškino, kad jų kompetencijoje –tik nustatyti, ar turi pastatas vertingų savybių, tuo atsiribodama nuo galimų įpareigojimų pastato savininkams. O sudėtingiausia, kaip ir daugeliu atveju, jie susiję su finansais.

Tarybos posėdyje pasisakė tik vienas jos narys ­– istorikas Dangiras Mačiulis. Jis atkreipė dėmesį, kad tai nėra tipinis sinagogos pastatas. Pasak šio komisijos nario, visas Žemaičių Naumiestis yra unikalus: nedaug yra Žemaitijoje miestelių, kur būtų visų trijų ten gyvenusių konfesijų maldos namai. Miestelyje vertinga urbanistika. D. Mačiulis sakė, kad netekus sinagogos, kraštovaizdis labai nukentėtų. Dėl to jis pasiūlė suteikti kitą – regioninio – reikšmingumo laipsnį. Tam buvo pritarta ir netrukus balsuojant šis pastatas tapo regionine kultūros vertybe – paminklu.  Tai ir buvo visos diskusijos apie šio pastato reikšmę ir svarbumą.

Vis dėlto finansai

Vis dėlto posėdžio metu buvo kalbėta ir apie finansus, tad šios Tarybos dalyviai galėjo išgirsti kitokią nuomonę. Ją išsakė Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė. Ji priminė, kad Savivaldybėje yra apie pusę tūkstančio kultūros paveldo objektų. Žinant, kad Lietuvoje jų iš viso yra apie 17 tūkstančių, tai Šilutei tenkanti dalis ir įpareigojimai yra labai dideli. Ji taip pat sakė, kad reikėjo daug pastangų, jog bent viena išlikusi sinagoga rajone būtų įtraukta į Šilutės rajono 2014–2024 metų strateginius vystymo planus ir sutvarkyta – įveiklinta. Rajono politikai apsisprendė, kad tai bus Švėkšnos sinagoga. O kalbėdama apie Žemaičių Naumiesčio buvusius žydų maldos namus vedėja atkreipė dėmesį, kad pastatas yra avarinės būklės. Todėl ji dar kartą pakartojo Šilutės r. savivaldybės mero Šarūno Laužiko praėjusiame šios Tarybos posėdyje išsakytą prašymą, kad būtų leista sutvarkyti pastato avarinę būklę, netraukiant jo į paveldo objektų sąrašą. V. Griškevičienė taip pat minėjo, kad ir Savivaldybė, ir vietos bendruomenė deda ir toliau dės daug pastangų, kad būtų įprasminta miestelio žydų istorija ir kultūra.

Kultūros skyriaus vedėja priminė, kad praėjusiame šios Tarybos posėdyje buvusi žydų bendruomenės atstovė pažadėjo bandyti ieškoti finansavimo šaltinių ir taip prisidėti prie pastato išsaugojimo.

Tuomet į pokalbį įsijungė žydų bendruomenės atstovas Martynas Užpelkis. Jo žiniomis, buvo kreiptasi į žydų bendruomenę, tačiau M. Užpelkis pastebėjo, jog nemato logiško ryšio tarp galimybės gauti finansavimą ir dėl vertingųjų pastato savybių. Jos nepriklauso nuo to, koks finansuotojas. Jis taip pat sakė, kad daugelį metų pastato savininkas yra aiškus – Šilutės rajono savivaldybė. Ji ir privalėjo tuo pastatu rūpintis.

Į tai V. Griškevičienė atkreipė dėmesį, kad ne vieną kartą buvo siūlyta – ir žydų bendruomenei pasiimti pastatą, ir jį leisti privatizuoti. Tačiau viskas buvo sustabdyta: dėl to neteisingi priekaištai, kad nebuvo ieškoma sprendimų, kaip elgtis su šiuo pastatu.

Ši ir tolimesnė diskusija kažin ar turėjo įtakos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narių nuomonei, todėl dėl Žemaičių Naumiesčio buvusios žydų sinagogos įtraukimo į regiono kultūros vertybių sąrašą vieningai pasisakė tarybos pirmininkė architektė D. Dijokienė, archeologė Justina Poškienė, istorikai Eligijus Raila ir D. Mačiulis.

Nelemtas Žemaičių Naumiesčio žydų sinagogos likimas

Žydų sinagogos šiame miestelyje pradžia datuojama XIX a pradžioje. Po gaisro XX a. pradžioje ji įgavo dabartinį pavidalą. Sovietiniais laikais sinagoga buvo paversta sporto sale. Vėliau ją kiek perstačius tarnavo kaip Kultūros namai. Iš jų miestelio bendruomenė išsikėlė 1991 metais. Tuo pačiu metu prasidėjo Savivaldybės diskusija dėl Švėkšnos ir Žemaičių Naumiesčio sinagogų su Klaipėdos regionine žydų bendruomene. Tuomet ji prašė inventorizuoti išlikusį žydų turtą ir grąžinti jiems priklausiusius pastatus. 1995 metais įsigaliojo Religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymas. Tačiau Šilutės rajono savivaldybėje nėra išlikusių duomenų, kad žydų religinės bendruomenės būtų kreipusios dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos susigrąžinimo.

2003 metais šis pastatas buvo įtrauktas į Šilutės rajono privatizuotinų pastatų sąrašą. Tačiau Lietuvos žydų bendruomenei išreiškus poziciją, pastatas buvo išbrauktas iš to sąrašo. 2010 metais vėl kilo privatizacijos klausimas, bet situacija pasikartojo.

2014 metų balandžio 4 dienos Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Šilutės rajono mero Š. Laužiko pasirašytame rašte „Dėl Žemaičių Naumiesčio sinagogos“ išvardinama, kas yra padaryta saugant žydų kultūrą ir atmintį Šilutės rajone. Be visa to sakoma, kad prašoma dar kartą vertinti situaciją ir šį pastatą pasiimti žydų bendruomenei. Šiame rašte taip pat minima, kad realizuojant paminklosaugos sistemą nuostata „išsaugoti“ dažniausiai apsiriboja objekto įrašymu į Kultūros vertybių registrą. Todėl „visiems, sprendžiantiems šią problemą, svarbu yra įvertinti ir prisiimti atsakomybę ne tik už materialius dalykus, bet įvertinti vertybes, bendruomenės požiūrį ir nuoširdžią veiklą populiarinant žydų tautos kultūrinį palikimą“.

Toliau sakoma, kad „ne uždedant apribojimus, o sudarius sąlygas panaikinti pastato avarinę būklę ir tęsiant sumanytus meno, kultūros projektus, tikrai suteiktume patirtį ir idėjas, kaip atiduoti pagarbą žydų tautos kultūrai ir istorijai čia, Lietuvoje, o svarbiausia, paskatintume vietos bendruomenę domėtis savo aplinka ir kartu veikti“.

Šilutė r. savivaldybė atsakomybe vis dėlto turėtų dalinis ne viena

Kultūros skyriaus vedėja V. Griškevičienė po minėto Tarybos posėdžio bent jau laimėjimu laikė tai, kad Žemaičių Naumiesčio buvęs žydų sinagogos pastatas įtrauktas kaip „regiono paveldo vertybė“. Tai reiškia, kad atsakomybę dėl šio pastato bei jo išlikusių vertybių turės priimti ne tik Šilutės rajono savivaldybė, o ir valstybė. Atsakomybė – pastato išsaugojimas. Konkrečiai – remontas, o gal net ir restauracija. Paprastai kalbant – tai lėšos, kurių Šilutės rajono savivaldybė ir taip neturi.

Minėtas pastatas – avarinės būklės. Tą galima suprasti ne tik jį atsargiai apžiūrinėjant, bet ir įsigilinus į Savivaldybės užsakytą šio pastato būklės ekspertizės aktą. Jis kategoriškas – pastatas išties avarinės būklės, keliantis grėsmę aplinkai. Todėl pačiu artimiausiu metu būtina kuo skubiau rasti lėšų sutvarkyti buvusią sinagogą bent taip, kad būtų panaikinta avarinė būklė. Tačiau tai galima daryti tik parentus specialų projektą. O jis dabar brangta – paminkliniam pastatui ypatingi reikalavimai projektuojant.