Šiuo metu atvykusiųjų į Bitėnus, į Martyno Jankaus muziejų, žvilgsnius pirmiausiai patraukia gerokai atsinaujinusi ekspozicija. O tai užgoš kitą naujieną – visiškai atsinaujino prieš 15 metų atstatytas Mažosios Lietuvos patriarcho M. Jankaus spaustuvės pastatas. Ir nors tai išties nelabai pastebima, tačiau leis šiam savitam ir unikaliam  muziejui dirbti nauju ritmu.

Saulius SODONIS

M. Jankaus vardas

Sovietmečiu spaustuvės pastatas buvo nugriautas. Buvo norima užmiršti Senojo Rambyno kalno vaidilos, Mažosios Lietuvos patriarchu vadinamo Martyno Jankaus vardą. Tačiau atsirado entuziastų, tokių, kaip profesorius Domas Kaunas, dailininkė Eva Labutytė, žurnalistas Bernardas Aleknavičius bei kiti, kurie įtikino tuometę Šilutės rajono vadovybę, kad būtina paminėti M. Jankaus atminimą, nes jo vienas iš ypatingų „nuopelnų“ – kažkada savoje spaustuvėje atspausdintas „Komunistų partijos manifestas“. Tai buvo sunkiai atremiamas argumentas, dėl to tuometėje Bitėnų pradinės mokyklos vienoje klasėje įrengta nedidelė M. Jankui skirta ekspozicija. Ją, padedami bendraminčių ir bičiulių bei minėtų tokio muziejaus įsteigimo entuziastų, kūrė šios mokyklos mokytojai Birutė ir Kazimieras Žemguliai.

„Manifestas” buvo rimtas argumentas, todėl pradėti rengti buvusios spaustuvės atstatymo dokumentai. Gal sovietinė valdžia ir būtų ryžusis pastatyti pastatą, tačiau sutrukdė jos griūtis ir Nepriklausomybės paskelbimas 1990 metais. Tačiau bent jau dokumentai buvo parengti.

Atstatymas

Šilutės valdžioje, po rinkimų į atkurtos Lietuvos savivaldybę, pradėjo dirbti jauni buvę sąjūdžio veikėjai. Tad buvo aišku, kad be jokių kalbų bei dvejonių būtina atstatyti spaustuvę Bitėnuose. Tam aplinkybės lyg ir buvo palankios, nes Kultūros skyriuje gulėjo parengti jos atstatymo brėžiniai bei kiti dokumentai. Tačiau buvo ir nepalankių aplinkybių – tam visiškai nebuvo skirta bei numatyta pinigų. O jų, pradiniu paskaičiavimu, reikėjo palyginti nedaug – apie 50 tūkstančių tuomečių rublių. Todėl jauni Šilutės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vadovai Arūnas Plikšnys ir Saulius Sodonis pasiūlė naujajai valdžiai tai padaryti pasitelkus visuomenę – rinkti atstatymui pinigines aukas.

Taip imtis darbų buvo išties labai patrauki idėja. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, jai nebuvo lemta išsipildyti – prasidėjo infliacija, keitėsi pinigai, statybas pasiekė rinkos dalykai. Savotišku labdaros būdu pradėti atstatymo darbai niekaip negalėjo nesibaigė, tačiau Šilutės valdžia kartą rimtai susiėmė ir padedama Šilutės miškų urėdijos 1999 metų vasarą atstatymo darbus baigė. Naujai atstatytas spaustuvės patalpas iš buvusios pradinės perkėlė muziejų, o jame ėmė dirbti Giedrė ir Eugenijus Skipičiai. Tad ilgas darbas bei lėšų trūkumas negalėjo neatsiliepti ir statybos kokybei – darbai ne kartą buvo stabdomi, statybininkai ne visada noriai dirbdavo ir t.t.

Remontas

2000 metais Bitėnų M. Jankaus muziejus pateko nuo Šilutės atsiskyrusios Pagėgių savivaldybės žinion. Imta dar labiau plėsti bei tobulinti muziejinę ekspoziciją, rengti švietėjiškus užsiėmimus. Rugpjūčio pradžioje, minint Mažosios Lietuvos patriarcho gimtadienį, nuo 2003 metų imtos rengti sueigos pas M. Jankų. Prieš jas buvo ir yra rengiami dailės plenerai: dalyvavusių dalininkų darbais imtas kurti Mažosios Lietuvos paveikslų sodas. Tačiau M. Jankaus muziejaus darbuotojai juto, kad esama padėtis netenkina: ėmė vis labiau ryškėti nekokybiškai atliki darbai, vyravo aiškus sezoniškumas, nes spaustuvė buvo atstatyta tokia, kokia buvo M. Jankaus laikais, t.y. šildoma krosnimis.

Dabartinė M. Jankaus muziejais vadovė Liudvika Burzdžiuvienė pasakojo, kad tą padėtį matė Pagėgių savivaldybės vadovai. Jie taip pat matė, kad šis savitas ir unikalus kultūrinis objektas pritraukia labai daug lankytojų, todėl buvo skirta lėšų ne tik paremontuoti esamą pastatą, bet padaryti jį modernų, kad veikla galėtų vykti ištisus metus. Lėšų buvo rasta pasitelkus vietos veiklos grupę „Pagėgių kraštas“. Įdomu, kad remonto ir rekonstrukcijos darbai prasidėjo iš karto pasibaigus praėjusių metų sueigai pas M. Jankų.

Pasibaigus visiems rūpesčiams praėjusią savaitę muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė kalbėjo, kad suremontuoto ir rekonstruoto  pastato atidarymas vyko gegužės pabaigoje, akcijos „Muziejų naktis“ metu. Todėl dar viskas kvepia ir dažai ir nauja aura. Statybos darbus atliko Pagėgių bendrovė „Meliovesta“. Direktorė pasakojo, kad darbai atlikti apsupti bendrovės vadovo Bronislovo Būdvyčio ir kitų jo vadovaujamų darbuotojų dėmesio. Parinktas ir puikus subrangovas, todėl remonto darbai, nors buvo labai intensyvūs ir pareikalavo daug dėmesio bei pastangų, baigėsi. O pasiektas labai geras rezultatas – muziejus atsinaujino. Nežinantieji to net nepastebės, tačiau įrengtas grindinis šildymas leis išvengti sezoniškumo ir kultūrinė veikla čia jau planuojama ne tik vasarą, bet ir žiemos metu.

Ekspozicija

Ji taip pat atsinaujinusi. Tiesa, ne eksponatai, o baldai. L. Burdžiuvienė pasakojo, kad praėjusiais metais buvo pagaminti nauji muziejiniai-ekspoziciniai baldai. Juos pagal specialų užsakymą, derindamiesi prie esamų sąlygų bei drauge su čia dirbančiais muziejininkais numatydami į priekį (po remonto pasikeitė ir kai kurių patalpų išplanavimas, – aut. pastaba), pagamino baldus. O per juose išdėliotus eksponatus yra pasakojama M. Jankaus bei jo bičiulių ar net visos Mažosios Lietuvos istorija.

L. Burzdžiuvienė džiaugėsi, kad kai kurie muziejiniai baldai buvo gaminami Kauno dramos teatro dirbtuvėse – taip norėta pabrėžti šios vietos išskirtinumą.

Visus, kurie atvyks į atsinaujinusį M. Jankaus muziejų Bitėnuose, pasitiks muziejininkai Lina Vasiliauskytė bei Vidas Leškevičius. O jei turės laiko, keliautojus pasitiks ir pati muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė.

Baigdama rodyti atnaujintą muziejų direktorė sakė, kad netrukus turėtų prasiplėsti ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas. Planuojama įsigyti greta esančius ir kažkada M. Jankaus giminėms priklaususius pastatus. Muziejininkų planuose yra ir knygnešystės ekspozicijos įkūrimas, nes kaip tik viename iš rūsių kažkada buvos slepiamos knygos, skirtos šviesti Didžiosios Lietuvos žmonėms.