Saulius SODONIS

Jau beveik mėnesį pačiame Švėkšnos miestelio centre vyksta archeologiniai kasinėjimai. Juos vykdo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologų grupė, vadovaujama Indrės Šimkutės. Formaliai prasidėję tyrimai atskleidė iki šiol mažai žinotą šio buvusio pasienio miestelio istorijos puslapį.

Pradžia

Švėkšnos centre, šalia atnaujintos seniūnijos, ketinama statyti bendruomenės namus. Tam gautas ir finansavimas, sutvarkyti visi būtini dokumentai. Tačiau šis pastatas bus statomas kultūros vertybių saugomoje šio miestelio teritorijoje, todėl yra reikalavimas, kad prieš pradedant darbus, statybos vietą patyrinėja archeologai.

Dažniausiai tai formalus reikalavimas. Atvykę archeologai padaro bent tris vietovės vertikalius perkasimus, vadinamus šurfais. Jei nieko nerandama – viskas tuo ir pasibaigia. Tačiau Švėkšnos atveju buvo visai kitaip – kasinėjimai parodė, kad čia verta pasigilinti daugiau. To ir buvo galima tikėtis, nes šioje vietoje dar taip neseniai stovėjo, prašaliečio akimis žiūrint, labai senas gyvenamasis namas. Tačiau pradėjus rimtus ir kruopščius archeologinius tyrimus paaiškėjo, kad tai tik šimto metų namas. Prieš tai jų, kaip dabar galima manyti, būta ne vieno, nes atkastas kultūrinis sluoksnis, kuris siekia 18 amžių.

Gyvenimas virė

Keturiems archeologams bei keletui padėjėjų vadovaujanti I.Šimkutė sakė, jog atsargiai atidengiant šiuos kultūrinius sluoksnius pasirodė, kad čia yra buvę keli pastatai, kurių vėliausias gali būti datuojamas 18 a. pabaiga–19 a. pradžia. Tai rodo palygint neblogai išsilaikę pamatai.

Viduryje būta didžiulio plokščio akmens, kuris galėjo tarnauti kaip savotiškas darbo stalas, nes aplinkui gali būti liekanos, kurios liudytų apie čia darytus kažkokius dirbinius. Vienoje vietoje rasta atliekų duobė, kurioje nemažai archeologus pradžiuginusių dalykų – keramikos šukių, kitų daiktų, kuriuos reikia dar labai gerai patyrinėti.

Iš kai kurių liekanų galima spręsti, kad čia būta aktyvaus gyvenimo. Radiniai liudija buvusį aktyvų bendradarbiavimą su vos už keleto kilometrų esančia Prūsijos karalyste. Šalia kitų radinių rastas ir medalionas, kurio datą galima pasakyti beveik tiksliai. Atkastas ir degėsių sluoksnis, tai liudytų čia vykusį gaisrą.

Skirtinga žemės sluoksnių spalva kalbėjo apie čia vykusius darbus. Tyrinėtojai mano, kad šioje vietoje būta smegduobės, kuri gadino pamatus. O vėliau, matyt, atstatant pastatą, buvo bandoma tą duobę užpilti ir išlyginti. Rasta ir kitokių praeitį liudijančių dalykų.

Tyrimai bus aiškūs dar negreit

I.Šimkutė sakė, kaip atrodė gyvenimas šioje vietoje, paaiškės dar gerokai patyrinėjus visus radinius. Jie visi bus atidžiai nuvalyti ir ištyrinėti jau laboratorijose. Tai gali trukti beveik visą žiemą. Tiksliam vietovės istoriniam vaizdui atskleisti prireiks nemažai laiko tyrinėjant archyvinius dokumentus. Ir tik tada viskas paaiškės, kaip galėjo atrodyti ši Švėkšnos vieta 18-tame ir vėlyvesniuose amžiuose. Apie tai mokslininkė ketina parašyti ne tik ataskaitą, bet ir mokslinį straipsnį.

Archeologė minėjo, kad tai destruktyvus tyrimo metodas, kai atlikus kasinėjimus visa vieta iš esmės yra sunaikinama. Netrukus čia prasidės bendruomenės namų statyba. Visa šių tyrimų vieta bus užpilta gruntu ir tik nedidelė dalis statybininkų bus išgriauta. Todėl ir dar po kelių šimtmečių atliekant archeologinius šios vietos tyrimus bus galima pasidomėti, kaip atrodė Švėkšna jau 21 a. pradžioje, po įvykusių kasinėjimų.