Lietuviškieji pamario vėtrungių potėpiai. II dalis
Toliau tęsiame klaipėdiškio praeities tyrinėtojo kraštotyrininko Egidijaus Bacevičiaus parengtą apžvalginį straipsnį apie Kuršių marių puošmenas – senąsias kurėnų laivų vėtrunges.
Toliau tęsiame klaipėdiškio praeities tyrinėtojo kraštotyrininko Egidijaus Bacevičiaus parengtą apžvalginį straipsnį apie Kuršių marių puošmenas – senąsias kurėnų laivų vėtrunges.
Egidijus BACEVIČIUS
Vėlūkai ir iš jų kilusios puošniosios vėtrungės yra plokščiadugnių Kuršių marių žvejų laivelių burių stiebo puošmena. Tai vandenų ir dangaus žydrynėje besiplaikstantis atvirlaiškis, raktas pamario istorijai ir kultūrai pažinti. Margaraštė vėtrungė yra išskirtinai Kuršių marių žvejų kultūros reiškinys. Vėlesnė jų raida siejama su XX a. pradžios taikomąja daile ir 3-iajame – 4-ajame dešimtmečiuose išplėtotu marių pakraščio kaimų kurortiniu gyvenimu, tiesioginėmis ir netiesioginėmis sąveikomis su menininkų bendruomene. Skaitykite daugiau »
Jei nežinote – tai beveik pusės tūkstančio lapų storumo Švėkšnos mokyklos istorija. Ją parašė Petras Čeliauskas ilgametis mokytojas, dabar senjoras, kraštotyrininkas, išleidęs ir daug leidinių apie Švėkšną ir jos aplinką. Tai paskutinis jo leidinys – pavasarį pasirodžiusi knyga „Švėkšnos „Saulė“, skirta artėjančiam Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos šimtmečiui.
Tęsiame liepos 27 dieną pradėtus skalbti Endriaus Jankaus atsiminimus apie savo liūdno likimo brolį Jurgį Jankų. Šioje, trečiojoje dalyje, iš Rytų fronto jo siųsti laiškai namiškiams. Tai paskutinės jo siųstos žinios. Kaip ir prieš tai buvusiose dalyse – rašto kalba, siekiant išlaikyti autoriaus leksiką ir pasakojimo būdą, koreguota minimaliai.
Eugenijus ŠULDIAKOVAS
Saugos – tai senovinė prūsų-kuršių gyvenvietė, kurios šaknys siekia daugiau nei 600 – 700 metų. Sprendžiant iš pavadinimo, tai galėjo būti senovės lamatiečių ar kuršių pasienio kaimas, kuris saugojo nuo priešų puolimų savo žemes. Taip galėjo atsirasti dabartinis gyvenvietės pavadinimas. Po kryžiuočių antpuolių ir tolimesnio tos teritorijos užkariavimo, rašytinose šaltinuose žinių apie kaimą nėra. Tačiau yra žinomas faktas, jog gyvenvietės kūrėsi tų pačių senųjų kaimų vietose. Skaitykite daugiau »
Tęsiame liepos 27 dieną pradėtus skalbti Endriaus Jankaus atsiminimus apie savo liūdno likimo brolį Jurgį Jankų. Rašto kalba, siekiant išlaikyti autoriaus leksiką ir pasakojimo būdą, ir toliau koreguota minimaliai.
Skaitytojams siūlome originalių ir iki šiol niekur neskelbtų atsiminimų pluoštą. Juos apie savo brolį Jurgį Jankų parašė Australijoje (Tasmanijoje) gyvenęs, dabar jau Amžiną atilsį Endrius Jankus (1929 m. birželio 7 d. – 2014 m. liepos 23 d.). Šiuos atsiminimus su iliustracijomis jis parengė ir atsiuntė apie Mažosios Lietuvos optantus medžiagą renkančiai daktarei Arūnei Arbušauskaitei. Nemažai tuomet jo siųstos medžiagos mokslininkė panaudojo savo 2001 metais išleistoje knygoje „Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939“. Skaitykite daugiau »
Virkytų kaimo (Švėkšnos seniūnija) gyventojas Eugenijus Šuldiakovas labai domisi Mažosios Lietuvos krašto praeitimi. Turėdamas meninių sugebėjimų, jis pieštuku yra perpiešęs ne vieną senųjų krašto kapinių antkapinį paminklą, ypatingą dėmesį skirdamas metaliniams kryžiams. Apie tai buvo rašyta „Šilainės sode“ „Piešiniuose atgiję senieji metaliniai kryžiai“. Skaitykite daugiau »
Vygantas VAREIKIS
„Arbata švenčia pergalę prieš kavą“: keliautojų įspūdžiai Klaipėdoje
1774 m. anglas Nathanaelis Wraxallis išleido knygą apie keliones po Šiaurės Europos šalis. Laiške draugui jis negatyviais epitetais apibūdino „nykius pastatus“ ir „šlykščias mėšlinas gatves“ Klaipėdoje, kartu pažymėdamas menką miesto, kuris gyveno iš prekybos mediena, ekonominį aktyvumą. Skaitykite daugiau »
Klaipėdos miestas, įsikūręs nuošaliame šiauriniame Prūsijos užkampyje, naujaisiais laikais ne dažnai patraukdavo keliautojų dėmesį, bet nuo viduramžių per Klaipėdos miestą eidavo svarbus kelias, jungęs Prūsijos ir Livonijos, o vėliau ir Rusijos miestus, tad keliautojai čia dažnai apsistodavo. Kiek juos domindavo šiauriausio vaizdai šiame krašte, gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio ypatybės ar gyventojų įpročiai, kad popieriuje būtų verta užfiksuoti čia pastebėtus įspūdžius?