Taip savo naująją knygą vienu sakiniu apibūdino priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė, pristatydama savo naująją, ketvirtąją knygą „Karūna žalčių karaliui“. Ją autorė skyrė Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui.

Knygoje autorė pasakoja apie baltų istorinę kelionę krikšto link. Mėginimai krikštyti prie Baltijos gyvenančias pagoniškas gentis, prasidėję taikiomis Adalberto ir Brunono misijomis į Prūsų žemes, virto kelis šimtmečius trukusia kryžiuočių ir kalavijuočių agresija. Knygoje itin daug dėmesio autorė skiria Lietuvos valdovų – Mindaugo, Gedimino, Kęstučio, Jogailos, Vytauto – požiūriui į krikščionybę, jų diplomatinei ir ginkluotai kovai prieš Vakarų Europos riterius, pasibaigusiai pergale Žalgirio mūšio laukuose ir žemaičių krikštu 1413 metais.

Kaip ir ankstesnėse knygose, E. Barauskienės pasakojimas įtaigus, vaizdingas, šalia pagrindinės pasakojimo linijos nemažai vietos skiriama detalėms, daug įvairių palyginimų bei metaforų. Aprašinėdama griežtus valdovų veiksmus ar sprendimus, autorė vaizdžiai aprašo karalienės Mortos danguje pastebėtą kuprotą debesėlį, baugų medžių šlamėjimą naktį, pilies gyventojams nerimaujant dėl priešų antpuolio, ar kvapniems žolynams, kaitrų vidurvasarį.

Storoką knygą labai smagu skaityti ir dėl Evos Labutytės iliustracijų, kurios nuteikia emociškai bei papildo rašytojos pasakojimą. Įdomus ir istorinis Baltijos jūros pakrantėje gyvenusių tautų žemėlapis. Jis informatyvus, išskiriantis kovose su kryžiuočiais pražuvusias baltų tautas.

E. Barauskienė ir anksčiau domėjosi šio krašto žmonėmis. Ankstesniais metais ji išleido įvairiais apdovanojimais įvertintą knygą „Vyžeikių karalienė“, apie Ievą Simonaitytę, taip pat „Žodi, nekrisk ant akmens“, skirtą Martynui Mažvydui, bei apie  Abraomo Kulvietį „Amžinasis keleivis Abraomas iš Kulvos“.