Tradiciškai rugpjūčio pradžioje Bitėnuose, buvusioje M. Jankaus sodyboje bei atstatytoje jo spaustuvėje, šurmuliavo dailininkų plenerai bei vyko jau įprasta sueiga pas Martyną Jankų. Taip jo gimtadienio išvakarėse pagerbiamas šis Mažosios Lietuvos patriarchas.

Saulius SODONIS

Jaunųjų dalininkų pleneras

Jau septintą kartą į Bitėnus atvyko moksleiviai iš Pagėgių savivaldybės ir Šilutės rajono. Kartu su dailės pedagogėmis Rita Šleinyte ir Jolanta Alsyte bei plenero kuratoriumi Ričardu Stonkumi jie ne tik pažino šį kraštą, jo istoriją, bet ir perteikė savo įspūdžius spalvomis. Jaunieji dalininkai tapė greta jau dešimtmetį gyvuojančio Mažosios Lietuvos paveikslų sodo – galerijos po atviru dangumi. Tai taip pat buvo vienas iš šio krašto praeities pažinimo šaltinių.

Po savaitės darbo Bitėnuose, kai buvo ne tik dirbama, bet ir pramogaujama, rugpjūčio 1 dieną įvyko šio plenero uždarymas. Jaunieji dailininkai supažindino su savo darbais bei papasakojo apie įspūdžius, kuriuos jie patyrė važinėdami po šias apylinkes dviračiais, maudydamiesi netoliese esančioje Merguvoje, laivu plaukdami Nemunu bei plaukiodami baidarėmis Jūros upe. Visa tai jie ir perteikė savo darbuose.

Uždaryme dalyvavo ir šio jaunųjų dalininkų plenero sumanytojas Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, kurio labdaros ir paramos fondo dėka jie čia galėjo dirbti ir ilsėtis. Moksleiviai pristatė savo darbus bei dėkojo K. Komskiui bei savo kuratoriui, mokytojoms. O taip pat visiems, padėjusiems pažinti šį kraštą bei patogiai ir maloniai čia jiems būti bei kurti.

Paveikslų sodo kūrėjai ir nauji darbai 

Po jaunųjų dailininkų  Bitėnuose įsikūrė jau patyrę ir žinomi tapytojai. Jie, taip pat kaip įprasta, kūrė darbus kasmet vis platėjančiam ir vis vešlesniu tampančiam Mažosios Lietuvos paveikslų sodui – galerijai po atviru dangumi. Ir šį kartą čia darbavosi tarptautinė profesionalių dailininkų komanda: Andrius Seselskas, Giedra Purlytė, Gražvydas Kardokas, Simona Žilėnaitė, Vitalija Petraitytė, Milda Žemaitienė, Petras Lincevičius (Lietuva), Agnieszka Rogoz, Agata Borowa (Lenkija), Marko Fenshe, Diether Munchgesang (Vokietija). Jų kuratorius ir, kaip buvo pristatytas, visų galų meistras jaunimo kūrybinės bendrijos „Be batų“ vadovas Darius Straigis.

Dauguma dailininkų pirmą kartą lankėsi šiose vietose. O ir Mažosios Lietuvos istorija daugeliui buvo mažai žinoma. Po pažinties su ja bei po pažintinių ekskursijų profesionalai taip pat savo įspūdžius įamžino didžiuliuose mediniuose skyduose. Jie plenero pabaigoje buvo pristatyti „Sueigos pas Martyną Jankų“ dalyviams. Dailininkai paveikslus ne tik komentavo, bet ir dalinosi čia patirtais įspūdžiais. Iš emocingų pasakojimų buvo galima suprasti, kad jų iš ties būta nemažai.

Gaila, kad beveik visą liepos mėnesį švietusią saulę kaip tik paveikslų pristatymo metu pakeitė ilgai lauktas lietus. Nors ir ne visus darbus tuo metu pavyko apžiūrėti, tačiau tai nesugadino iškilmingo šio plenero pabaigos momento. Jis įvyko legendinėje dar M. Jankų menančioje senojoje daržinėje. Ten buvo padėkota dalininkams. O tie, kuriems savo darbus pristatyti bei įspūdžius papasakoti sutrukdė lietus, galėjo neskubėdami tai ir padaryti.

Sueigos pradžia – žodis vydūniečiams

Dailininkų darbų pristatymas buvo tik vėlesnė sueigos dalis. O pradėjo ją vydūniečiai, taip pat jau tradiciškai panašiu metu surengę stovyklą Bitėnuose, šalia svetingųjų Birutės ir Kazimiero Žemgulių sodybos. Toje vietoje prieš dvidešimt šešerius metus ir prasidėjo M. Jankaus „grįžimas“ į Lietuvos kultūrą.

Sueigos šeimininkė M. Jankaus muziejaus vadovė Liudvika Burzdžiuvienė po trumpos įžangos žodį suteikė Vaciui Bagdonavičiui, Vydūno draugijos ilgamečiam pirmininkui. Jis pristatė naują draugijos leidinį – paskutinį Vydūno kūrinį, dienos šviesą jau išvydusį 1947 metais Vokietijoje, Detmolde, paskutinėje Vydūno gyventoje vietoje. Tai fotografuotas leidinys „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“. Tai labai gražiai siejosi su šiais metais minimu Donelaičio jubiliejumi. V. Bagdonavičius apžvengė šio leidinio pasirodymo aplinkybes bei nubrėžė tų metų ir dabarties sąsajas, labai tinkamas ir šiems laikams.

Po šio leidinio pristatymo visi patraukė į Bitėnų kapinaites, kur ilsisi M. Jankus, Vydūnas bei kiti garbūs kultūros veikėjai ir kurios pamažu tampa Mažosios Lietuvos panteonu. Kalbėdamas prie M.Jankaus kapo V. Bagdonavičius užsiminė, kad būtų labai gražu ir prasminga čia įrengti ir kenotafus – kitur palaidotių, bet prisiminimo vertų žmonių simbolinius antkapius. Vėliau, jau padėjęs gėlių ant patriarcho kapo, Pagėgių meras Virginijus Komskis sakė, kad kaip baigiama derinti ir netrukus kenotafai bus pradėti statyti. Todėl Bitėnų kapinaitės išties galės vadintis Mažosios Lietuvos kultūriniu panteonu. Padėję gėlių taip pat ir ant Vydūno kapo, visi grįžo į Bitėnus, kur „Sueiga pas M. Jankų“ buvo patęsta.

Pagarba Elzei Jankutei ir koncertas

Šiais metais pagrindiniu akcentu tapo Martyno Jankaus dukters Elzės atminimas. Šiais metais minimas 120-asis jos gimtadienis. M. Jankaus muziejaus direktorė L. Burzdžiuvienė perskaitė pranešimą, kuriuo ji prisiminė šios įdomios ir garbingos moters gyvenimą. Ir nors jai ir teko dėl Antrojo pasaulinio karo pasitraukti iš gimtinės, tačiau visur stengėsi puoselėti lietuvybę nešiodama tautinį kostiumą. Po jos mirties kostiumas atiteko Evai Jankutei, kuri prieš keletą metų taip pat tokios sueigos metu jį perdavė muziejui Bitėnuose.

Sueigą baigė Donelaičio metams skirta Poezijos impresija su Klaipėdos dramos aktore Regina Šaltenyte, operos solistu Liudu Mikalausku ir atlikėju Valdu Andriuškevičium.