Penktadienį, minint prieš šimtą metų – 1914 metų rugpjūčio 1 dieną – prasidėjusį karą, Šilutės muziejuje atidaryta paroda „Pirmasis pasaulinis karas (1914-1918): istorinių įvykių atspindžiai Rytų Prūsijoje“. Taip dar kartą prisimintas šis šiurpą keliantis įvykis.    

Atidarant šią parodą Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė perpasakojo trumpą vienos tų laikų liudininkės atsiminimą, kuris puikiai iliustruoja to meto žmonių emocijas. Liudininkė pasakojo, kad to meto šio krašto žmonės, kurie buvo Vokietijos piliečiai, karui prasidėjus buvo labai įsitempę ir su nerimu laukė, kas bus. Vieną dieną kažkas Šilutėje paleido „garsą“, kad „ateina rusai“. Tai išgirdę viso mieto gyventojai kuo skubiausiai spruko slėptis į Varnamiškį. Tai buvo labai nerimta, nes miestiečių poilsiui skirta vieta buvo beveik atvira ir perregima. Tačiau, netrukus paaiškėjo, kad tai būta tik gando, ir miestiečiai grįžo į savo namus. Muziejaus direktorė tęsė, kad Šilutė Pirmojo karo metu ypatingai nenukentėjo, nes didesnių kariuomenių susidūrimo čia nebūta. Ji sakė, kad labiau nukentėjo netoliese esantys Ramučiai, Virkytai.

Po to kalbėjęs šiame muziejuje istoriku dirbęs Šilutės rajono mero pavaduotojas Algirdas Gečas, trumpai prisiminė karą, kuris tuo metu buvo vadintas Didžiuoju. Jis sakė, kad visos kariaujančios šalys jame tikėjosi laimėti, ir kariai į jį ėjo kaip į pramogą, tikėdamiesi iki Kalėdų grįžti iš jo. Tačiau tai nebuvo taip paprasta ir jis truko bemaž ketverius metus. Nuostoliai, kuriuos jis sukėlė, buvo didžiuliai: žuvo 10 milijonų Europos gyventojų, dar 20 milijonų buvo sužeista bei suluošinta. Jame pirmą kartą istorijoje panaudotas cheminis ginklas, atsirado ir iki tol nenaudotos ginkluotės – tankai, lėktuvai. A.Gečas minėjo, kad ir daugelis Europos inteligentų į karą žiūrėjo, kaip į tam tikrą apsivalymą. Tam pritarė net tokie humanistai, kaip Tomas Manas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis taip pat pasidalino savo vaikystės įspūdžiai, kai paprašytas pasakyti, kas yra karas, jo senelis sakė, kad „tai badas, maras ir utelės“. Tai vaikui jam buvo labai aišku. R.Ambrozaitis taip pat kalbėjo, kad minint Baltijos kelio 25-metį, šios mažos šalys pasauliu parodė, kad daugelį dalykų galima spręsti taikiu būdu. To R.Ambrozaitis palinkėjo ir toliau laikytis.

Toliau vyko pačios parodos pristatymas. Iš muziejaus fondų parodą surengė istorikas Ignas Giniotis. Jis trumpai priminė Pirmojo pasaulinio karo kai kuriuos etapus, paaiškindamas, kodėl Klaipėda ir šis kraštas palygint nedaug nukentėjo jo metu. Pagrindinė priežastis buvo tai, kad vokiečių šio krašto kariai buvo išsiųsti sustiprinti Gumbinės gynybą, todėl Klaipėdą Rusijos kariuomenė užėmė nesunkiai. Tai miestą ir išgelbėjo nuo sugriovimų. Jis taip pat sakė, kad Pirmąjį pasaulinį karą šiame krašte gyventojai tiesiogiai juto tik 14 mėnesių. Dėl to ypatingų sugriuvimų ar žmonių aukų nebūta.

Vėliau I.Giniotis komentavo parodos eksponatus, kurių daugumą sudaro ginklai bei fotografijos.