Saulius SODONIS

Žemaičių Naumiestyje vyko Reformacijos šventė. Į ją suvažiavo dauguma Lietuvos ir gretimų šalių evangelikų liuteronų kunigų bei vyskupas Mindaugas Sabutis. Šiemet šį vieta šventei buvo pasirinkta todėl, kad prieš 100 metų čia, Žemaičių Naumiestyje, nedideliame pasienio miestelyje, po Rusijos caro spaudos draudimo panaikinimo Lietuvoje imtas leisti kassavaitinis laikraštis „Svečias“ („Sweczias“). Jo leidėjas buvo šios vietos kantorius Frydrichas Megnis.

Spalio 31 diena yra laikoma Martyno Liuterio pradėtos reformacijos pradžia. 1517 metų spalio 31 d. jis paskelbė savo garsiąsias 95 tezes, kuriose pasiūlė reformuoti katalikų bažnyčią. Tad ši diena ir yra minima, kaip Reformacijos šventė. Pamaldų metu priminta, jog po šešerių metų bus minimas 500 metų Reformacijos jubiliejus.

Į Žemaičių Naumiesčio evangelikų bažnyčią vos tilpo visi susirinkę drauge pasimelsti. Čia dalyvavo ne tik šios parapijos žmonės, bet ir svečiai iš Klaipėdos, Šilutės, net Vilniaus. Joje drauge meldėsi ir 16 evangelikų liuteronų bažnyčios dvasininkų iš beveik visų Lietuvos parapijų. Vyko iškilmingos pamaldos, kurioms vadovavo evangelikų vyskupas M.Sabutis. Jam talkino Žemaičių Naumiesčio bažnyčios kunigas Mindaugas Žilinskis bei kiti kunigai.

Čia prisimintas F.Megnis bei jo leistas laikraštis „Svečias“. Apie šios bažnyčios šviesuolį, prieš šimtmetį nuveikusį nelengvą darbą, kalbėjo kunigas, teologijos daktaras, Klaipėdos universiteto Baltistikos centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Darius Petkūnas. Jis apžvelgė F.Megniaus gyvenimą, apibūdino jį kaip dvasininką. Be to, jis pacitavo keletą ištraukų iš „Svečio“ laikraščio, kuriame rašė F.Megnius. Plačiai apie „Svečio“ laikraštį bei jo reikšmę kalbėjo Klaipėdos universiteto docentė, kalbininkė Janina Janavičienė. Ji atkreipė dėmesį, kad šio laikraščio puslapiuose ji rado nemažai Mažvydo laikų kalbos atspindžių. Ji pastebėjo, kad po Spaudos draudimo „Svečias“ buvo imtas leisti nedideliame miestelyje, kai tuo tarpu kiti leisti didžiuosiuose miestuose. Ir jis buvo labai populiarus ne tik čia, Žemaitijos pakraštyje, bet ir Klaipėdoje, Tilžėje ar kitose Mažosios Lietuvos vietose. Ji pasiūlė ant buvusios klebonijos pakabinti atminimo lentą, kurioje būtų įamžintas šis labai reikšmingas kultūros įvykis, kad 1911 metais čia imtas leisti „Svečio“ laikraštis, kurį redagavo F.Megnis.

Savo įžvalgomis apie F.Megnį bei „Svečio“ laikraštį pasidalijo Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendradarbis Algirdas Žemaitaitis. Jis sakė, kad per jo krikštynas kunigo F.Megniaus ranka  lietė jo kaktą, nes yra kilęs iš Žemaičių Naumiesčio. Apie tai jis sužinojo iš savo mamos, ji bendravo su kunigu.

Šios Reformacijos šventės antrojoje dalyje susirinkusiesiems dainavo Liudas Mikalauskas, kuris parinko šiuolaikišką ir daugeliui žinomą repertuarą. Todėl jam pritarė ir susirinkusieji.

Po Mišių visi šventės ir minėjimo dalyviai patraukė į kapines, kur pasimeldė prie šviesuolio F.Megniaus kapo, uždegė žvakučių bei padėjo gėlių.