Savaitės pabaigoje Šilutėje vyko du svarbūs renginiai. Tai – tarptautinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939–1948 m.“ ir  Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos posėdis.

Saulius SODONIS

Konferencija

Šią tarptautinę dviejų dienų konferenciją drauge su Šilutės rajono savivaldybe bei jos įstaigomis surengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – Macikuose, šalia Šilutės, XX amžiaus viduryje, buvusių tarpukario kareivinių vietoje, buvo įkurta karo belaisvių stovykla. Vėliau – sovietinis lageris. Čia buvo uždaryti bei gyvybių neteko ne tik šio krašto žmonės, Lietuvos gyventojai, bet ir daugybės pasaulio šalių piliečiai. Šiems įvykiams atminti bei pasidalinti tyrinėjimais iš savo šalių liūdnos patirties ir susirinko istorikai iš Vokietijos, Graikijos, Latvijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Danijos bei kitų šalių.

Skaitytuose pranešimuose mokslininkai Antrąjį pasaulinį karą bei patį liūdniausią dalyką – karo belaisvius bei jų padėtį – aptarė pačiais įvairiausiai aspektais. Tai ir ekonominiai jų išnaudojimo aspektai – Vokietijoje karo metu karo belaisviai buvo nemokama darbo jėga, nešusi pelną privačioms, ginklus tos šalies galinančioms kompanijos. O taip pat ir socialinė – moralinė belaisvių padėtis karo metais. Kaip kalbėjo ne vienas mokslininkas, šiems tyrimams jie medžiagos ieškojo įvairiuose archyvuose, kurie labai dažnai būdavo įslaptinti.

Penktadienį, antrąją konferencijos dieną, buvo pažvelgta į Macikų lagerio istoriją. Darbas prasidėjo nuo įvairių šalių mokslininkų parengtos knygos „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG‘o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse“. Vėliau apie Macikuose kalėjusius lenkus kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkė Alina Judžentienė. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Arūnas Bubnys skaitė pranešimą „Karo belaisvių stovyklos Macikuose 1941–1948 m.“. Su žvalgomaisiais archeologiniais kasinėjimais netoli nuo Macikų lagerio esančiame Armalėnų kaime, supažindino Egidijus Abromavičius iš Klaipėdos universiteto. Rūta Trimonienė iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro aptarė galimą išlikusios nacių ir sovietų Macikų lagerių teritorijos įamžinimą.

Po pietų konferencijos dalyviai vyko į buvusio Macikų lagerio kapines, kur buvo pagerbti ten palaidoti nukankinti įvairių šalių piliečiai. Paskutinis konferencijos akcentas buvo bendrai visų pasodinta magnolija. Jos balti žiedai turi priminti čia palaidotus žmones bei kalbėti, kokie beprasmiai yra karai.

Ši tarptautinė konferencija vyko naujoje, viename iš H.Šojaus dvaro pastatų įrengtoje, konferencijų salėje.

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos posėdis

Ketvirtadienį po pietų iš viso Mažosios Lietuvos krašto į Šilutę vyko Mažosios Lietuvos etnine kultūra besirūpinantys asmenys. Čia, H.Šojaus dvare, vyko ataskaitinis rinkiminis šios tarybos posėdis. Jo metu buvo gražiai padėkota buvusiai šios tarybos pirmininkei Nijolei Sliužinskienei, kuri baigė savo pirmininkavimo kadenciją. Vėliau slaptu balsavimu buvo išrinkta nauja Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos pirmininkė. Ja tapo Šilutės savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė.

Susirinkę šios tarybos nariai aptarė svarbiausius darbus. Vienas pirmųjų – Mažosios Lietuvos etninio regiono herbo sukūrimas. Nors daugumos nuomonės dėl jo sutapo, tačiau būta ir kitokių. Ypač įvardinant šį regioną Mažąją Lietuvą. Istorikų nuomone, kad tai nėra tikslu ir teisinga išsakė, Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto mokslininkė. Ji kalbėjo, kad tiksliau būtų, jei būtų naudojamas dvigubas pavadinimas Mažoji Lietuva – Klaipėdos kraštas.

Paties Mažosios Lietuvos herbo kūrimo reikalai jau įgauna pagreitį ir netrukus turėtų prasidėti realūs darbai. Kaip viena iš problemų, buvo įvardinta ir tai, kad dažnas Lietuvos gyventojas Mažąją Lietuvą tapatina su Žemaitija. Tad visi naujosios Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos nariai sutarė, jog būtina skirti daugiau dėmesio žinių apie šį regioną sklaidai Lietuvoje.

Konferencijos akimirkos ir Mažosios Lietuvos etninės globos Tarybos posėdis.