Šviesos ir tamsos varžytuvėse Švėkšnoje – 1627 moliūgai

Jau trečią kartą išmoningai išskaptuotų ir išpjaustytų šviečiančių  moliūgų pagalba, Visų Šventų dienos išvakarėse, Švėkšnoje buvo surengta akcija „Mes už šviesą“. Ir nors šviečianti daržovė lyg ir iš svetur pasiskolinta idėja, tačiau švėkšniškių pastangomis labai šiltomis spalvomis vakare nušvitęs grafų Pliaterių parkas bei jo prieigos tapo ypatingos grožio ir idėjos vieta. 

Tuo metu, kai dienos vis labiau eina trumpyn, šio miestelio žmonės rengia akciją „Mes už šviesą“. Taip lyg norima pasakyti, kad nežiūrint vis labiau žemę gaubiančios tamsos, yra daug norinčių ir galinčių įžiebti ir palaikyti šviesą, kuri suteikia ne tik grožio, bet ir jėgų. Taip galima manyti dėl to, kad į šią šviesos akciją jau jungiasi ne tik vietos gyventojai, bet ir vis daugiau į Švėkšną paskutinę spalio dieną važiuojančių iš įvairių Lietuvos kampelių žmonių, kurie atsiveža jau papuoštus moliūgus.

Šiais metais šios akcijos rengėjai akcijai išnaudojo ne tik parko atšlaites, kaip būta anksčiau, bet visą parko erdvę. Taip įvairiose jo vietose iš šviečiančių moliūgų buvo kuriamos įvairios kompozicijos. Jas pasiūlė švėkšniškiams talkinantys Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai. Tad būreliais išdėlioti moliūgai švietė ypatinga šviesa.

Šiame šviesos ir tamsos žaisme pati didžiausia ir džiugiausia vertybė – švėkšniškių ( gal ne tik jų) bendruomeniškumas. Rengiant akciją „Mes už šviesą“ į ją jungėsi visi, kas turėjo moliūgų. Tokių būta ne tik moksleivių, bet ir vyresniųjų. Daug dirbo moksleiviai: vieni pasitiko svečius ir rodė kelią į parką, kiti buvo pasirengę ant svečių atnešto moliūgo kabinti numerį – taip buvo siekiama juos suskaičiuoti. Kaip vėliau sakė šios akcijos pradininkas ir iniciatorius, Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos technologijų mokytojas Vaidotas Didžiūnas, trijose vietose esantys tokie postai iki kelio minutės prieš dešimtą valandą, jau buvo suskaičiavę 1627 atneštus moliūgus. O tai naujas rekordas. Gal vėliau kas nors jų ir dar atgabeno, bet visą dieną skaičiavę moksleiviai jau skirstėsi namo. Tai dar vienas rekordas.

Svečius čia pat parke keptais blynais vaišino veiklieji Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai, seniūnijos darbuotojos siūlė paskanauti ypatingų pačių keptų gardumynų bei nepaprasto skonio švėkšniškio šerbeto. Kiti kvietė įsigyti iš moliūgų pagamintų uogienių bei kitų skanumynų.

Tą vakarą ir „Vila Genovefa“ buvo ypatingai apšviesta. Čia buvo surengtas ir neilgas koncertas. Vėliau svečiai galėjo aplankyti šią vilą, o nebuvusieji ir šimtametę Švėkšnos bažnyčią. Tačiau didžiausias įspūdis ir gražumas buvo po to, kai ėmė mažėti lankytojų, užgeso specialiai akcijai įžiebti žibintai – tuomet žvakėmis iš vidaus pašviesti moliūgai iš ties skleidė ypatingą ir jaukią šviesą, kuri ramios nakties tyloje atsišvietė ir atsispindėjo ne tik parko medžiuose bet ir visoje erdvėje: rodės, kad čia sugrįžo ir ramybe džiaugas visų čia kažkada gyvenusių žmonių vėlės.

Nuotraukos: www.sveksnosnaujienos.lt, Edvardo Lukošiaus, S.Sodonio.

 

DSC00189.jpg+ DSC00202.jpg+ DSC00212.jpg+ DSC00215.jpg+ DSC00224.jpg+ DSC00269.jpg+ DSC00324.jpg+ DSC00340.jpg+011.JPG+ 882540_orig.jpg+ 2635812_orig.jpg+ 2817503_orig.jpg+