Regina Meškauskienė

Pastaruoju metu Šilutėje vyksta daug renginių, skirtų miesto vardo 500 metų sukakčiai pažymėti. Vienas iš jų – F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje penktadienį įvykęs susitikimas su Knygotyros ir dokumentotyros instituto prof. habil. dr. Domu Kaunu. Susitikimas skirtas vieno iš Didžiosios Lietuvos Švėkšnos miestelio istorijai, kultūrai ir jos žmonėms. Pokalbio tema – „Jurgis Plateris ir Gedminaičių dvarvietė: tarp nebūties ir atminties“.

Praėjusiais 2010 metais buvo paminėtos Švėkšnos grafų Jurgio Konstantino Pliaterio 200 metų ir Jurgio Felicijono Pliaterio 135 metų gimimo sukaktys. Biblioteka vykdė projektą „Grafas Jurgis Pliateris- lietuvių kultūros veikėjas“. Projektas skirtas grafo Jurgio Konstantino Pliaterio gimimo jubiliejui pažymėti. Todėl susirinkusieji turėjo puikią progą dar kartą prisiminti Gedminaičių dvaro savininką, kultūrininką. Tai buvo puiki proga pasiklausyti profesoriaus pasakojimo apie Švėkšnos grafų dinastiją.

Gausiai susirinkusiems šilutiškiams renginio svečias kalbėjo, kad šio krašto paveldui reikia skirti vis didesnį dėmesį, nes kiekviena diena užmarštin nusineša dalelę šio krašto istorijos. Profesorius kreipėsi į susirinkusius, į švėkšniškius, į rajono paveldosaugininkus, seniūnus ir krašto mylėtojus su raginimu rinkti medžiagą, fiksuoti dar likusių gyvų liudininkų pasakojimus. Nemažai darbų laukia ir specialistų. Anot D.Kauno, nemažas turi būti ir žiniasklaidos dėmesys šiam unikaliam Švėkšnos seniūnijos kampeliui.

Gedminaičių dvaro likimas sudėtingas, jo istorija nepaprasta. Pirmosios žinios apie Gedminaičius siekia 17 a. Čia gyvenę bitininkai.  Iki 1820 m. dvaro nebuvo, viskas telkėsi Švėkšnoje. Gedminaičių dvaras kaip ūkinis vienetas suformuotas tada, kai Švėkšnos dvaras buvo padalintas keturiems broliams. Dvarui vieta parinkta apdairiai – aplink miškai, trijų upelių santaka, pievos, dirbamos žemės. Jo savininkas – Jurgis Pliateris – iškili asmenybė, puikus bibliofilas. To įrodymas – rasta apie 80dvaro knygų, tarp kurių žodynas, pirktas Karaliaučiuje, graikų kalbos gramatika, 1685 m. leistas „Vadovas klierikams“ ir kitos senos knygos su dvarininko antspaudais.

J.Pliateris – Vilniaus universiteto studentas, aktyvus žemaičių lituanistinio sąjūdžio dalyvis, ne tik artimai bendravęs su Liudviku Rėza, bet turėjęs šalia mokslinį bendradarbį – žinomą žemaičių rašytoją Simoną Stanevičių. Jaunasis dvarininkas finansavo S.Stanevičiaus dainų melodijų rinkinio „Pažymės žemaitiškos gaidos“ leidimą. Savo garsiąją pirmąją lituanistinę biblioteką J.Pliateris prieš mirtį užrašė S.Stanevičiui.

20 a. pradžia – Gedminaičių dvarui – didelių permainų metas.  Jis nuomojamas. 1928 m. nuomotojai bankrutavo ir buvo išvaržyti. Paskutinis savininkas Lietuvos konsulo Tilžėje Eduardo Jatulio šeima, kuri dvarą pirko varžytinėse. Tačiau dvaras šiai šeimai buvo tik poilsio vieta.

Susirinkusieji stebėjo profesoriaus demonstruojamas skaidres „Jurgio Pliaterio dvarvietės likimas“. Įtaigus, nuoširdus, gyvas pasakojimas prikaustė ne vieno dėmesį. Sužinota daug naujo ir įdomaus apie dvaro kultūrinį gyvenimą po J.Pliaterio mirties. Štai lenkų gydytojas ir keliautojas savo kelionės užrašuose mini Gedminaičių dvarą ir jo apylinkes, primenančias vokišką kultūrą – čia klesti poezija, noriai kalbama apie poetus, o atklydęs svečias ilgai vieši.

„Visi keliai turi vesti į Gedminaičius“, baigė  savo pasakojimą profesorius, linkėdamas nenuleisti rankų ir kuo skubiau telkti jėgas dvarvietės išsaugojimui.