Aurimas LIEKIS

Greitas gyvenimo tempas, mus supantis pragmatizmas, besaikio vartojimo kultūra – tai šiandienos gyvenimo išraiška. Žodis „laisvalaikis“ dažnam jau asocijuojasi su pramogomis ar tiesiog padrybsojimu lovoje sekmadienio rytą. Tačiau yra spalvingų ir įdomių asmenybių, nuolat ieškančių kitokios gyvenimo kokybės ir nepasiduodančių pseudo madų įtakoms. Tai – kūrėjai, menininkai, matantys kitokią gyvenimo estetiką, savaip suvokiantys ir išgyvenantys įvairius reiškinius. Jų kūriniais, anot dailininko Romo Tarvydo, net nesusimąstydami džiaugiamės arba piktinamės kiekvieną dieną. Visur mus supa dailė: drabužiai, automobiliai, buitinė technika, baldai, pastatai…

Dailininkas nuo žodžio dailinti…

Romas moko vaikus dailės Šilutės meno mokyklos Kintų skyriuje. Jo manymu, viskas priklauso nuo mokinio talento ir proto. Reikia turėti daug žinių ir racionalų mąstymą, kad galėtum sukurti įdomių kūrinių. O pats žodis „dailininkas“ reiškia „padailinti“. Kūryba – tai toks pats darbas, kaip inžinieriaus, matematiko ar fiziko… Šiuo metu yra labai daug popkultūros ir neprofesionalių dailininkų, kurie bando pelnyti visuomenės palankumą kurdami kičą. Romas mano, kad svarbiausia yra originali idėja, kokybiškas jos įgyvendinimas ir atsitiktinumai, kurie paskatina gilesnius ieškojimus ir sprendimus.  Neseniai dailininkas laimėjo Šilutės r. savivaldybės surengto miesto simbolio projekto konkursą. Jis yra žinomas kaip tarptautinių emalio meno simpoziumų organizatorius. Privačios galerijos, meno kolekcionieriai, jo draugai ir gerbėjai džiaugiasi dailininko sukurtais juvelyrikos, vizualinio dizaino, skulptūros, grafikos darbais. Anot Romo, mes ir skiriamės nuo gyvūnų tik savo kultūra ir poreikiais. Ir apmaudu, kad pasitenkiname tik pragmatizmu ir nesiekiame aukštesnių tikslų ir dvasinių vertybių.

Tapyba – tarsi spektaklis

Šiemet dvidešimtąjį savo kūrybos jubiliejų švenčianti Vainuto vidurinės mokyklos dailės mokytoja, tapytoja Vilija Baguckienė dailę taip pat lygina su mokslu ir mano, kad menas visada eina priekyje, įtakoja žmogaus gyvenimą, suvokimą, emocijas, skatina kitaip mąstyti. Kai menas „drebina“ irgi yra gerai. Svarbiausia, kad jis veiktų teigiamai, dominuotų optimizmas ir gėris.

Ekspresyviuose mokytojos Vilijos tapybos darbuose atsispindi autorės filosofiniai pamąstymai apie gyvenimą, jo prasmę, būtį. Dailininkė tapo aliejiniais dažais ant drobės, naudoja volelius, menteles, gilesnių pojūčių ieško dažus maišydama pirštais. Tapymas jai – tarsi mini perfomansas. Autorė nenaudoja molberto, tapo drobę pasiguldžiusi ant grindų. Tai lyg šokis, kūno saviraiška. Proceso pradžią dailininkė tapatina su gimdymu, kai po tam tikrų emocinių, kūrybinių išgyvenimų ateina palaima, netikėto rezultato džiaugsmas.

Vilija yra surengusi penkias autorines savo darbų parodas. Visus kūrinius kruopščiai registruoja sąsiuvinyje. Nutapyta šimtas tapybos drobių. Jų yra įsigiję privatūs kolekcionieriai iš JAV, Švedijos, Lietuvos. Autorės tapybos kūriniai puošia svečių namų, viešbučių, kavinių, restoranų interjerus. Prieš kelerius metus sėkmingai dalyvavo Vilniuje vykusiame tarptautiniame konkurse „Valdovų rūmai amžių sandūroje“ ir tapo prizininke. Šiemet ji planuoja nudžiuginti mus savo jubiliejine tapybos darbų paroda.

Norint kurti teatrui – reikia daug numatyti

Apie kūrybinius išgyvenimus teatre pasakoja Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centro mokytoja, rūbų modeliuotoja Irina Būdvytienė. Jos dizaino darbuose yra svarbi ir mintis, ir estetika, ir funkcionalumas. Reikia ne tik skaityti pjeses ir jas analizuoti, bet ir bendrauti su spektaklio režisieriumi, aktoriais, suvokti jų poreikius ir lūkesčius. Jai labai svarbi yra vaizduotė. Svarbu iš anksto matyti, kaip atrodys įsivaizduojamas personažas. Reikia derinti spalvas, tekstūras, formas. Drabužiai neturi trukdyti aktoriui judėti scenoje. Autorė yra sukūrusi tekstilinių butaforijų ir drabužių Šilutės kamerinio dramos teatro spektakliams vaikams. Jos darbus įvertino ne tik mažieji žiūrovai, bet ir suaugę teatro gerbėjai.

Istorinės šaknys tekstilėje

Tačiau kuriant nereikia pamiršti ir savo kultūrinių, istorinių šaknų, tradicinių amatų ir technikų. Šie dalykai puikiai atsiskleidžia Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos technologijų mokytojos metodininkės Astos Memytės tekstilės kūriniuose. Autorė siuvinėja staltieses sudėtinga rišelje technika. Vieno darbo kūrimas gali užtrukti net iki pusės metų. Tokiame darbe svarbu ne tik tobula kompozicija, ornamento ritmika, bet ir didelis kruopštumas. Iš pradžių reikia susikurti piešinį, jį perkelti ant audinio, atlikti reljefinį paklojimą ir tik po to su visa meile siuvinėti augalinius motyvus. Kūrybiniam darbui Astai reikia tam tikros nuotaikos, impulso. Svarbiausia: žinoti ko nori. Mokytojos manymu, kūryba neturi būti kančia. Tai savaime suvokiamas procesas.

Šiuo metu autorė siuvinėja paveikslą. Gaila, kad savo tekstilės kūrinius ji laiko spintoje. Tačiau vieną dieną ji svajoja surengti autorinę darbų parodą.

Idėjos karpiniams – iš gyvenimo

Astos mama, Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos technologijų mokytoja metodininkė Elvyra Mockienė savo kūryboje taip pat taiko tradicines taikomosios dailės technikas, jas „paskanindama“ šiuolaikinėmis išraiškos priemonėmis. Idėjų karpiniams ji „parsineša“ grįždama namo pro Darbininkų alėją. Ją žavi gyvenamųjų namų kalvių darbo tvoros ir vartai, jų ritmas, ažūras, įdomi šviesotamsa. Yra sukūrusi karpinių ciklą „Vartai“, kur puikiai dera tradiciniai simetriški motyvai ir asimetriški akcentai: paukštis, medis, gėlė. Mokytoja yra išaudusi ir nemažai gobeleno darbų, nutapiusi šilko tapybos kūrinių, išsiuvinėjusi delmonų, sukūrusi medžio drožinių, kurie puošia jos namų muziejų. Kūryba jai neatsiejama gyvenimo dalis, teikianti pasitenkinimą, vidinį džiaugsmą. Ateity planuoja dekoruoti kraičio skrynias ir jas demonstruoti miesto šventėse, mugėse.

Kūrybai įkvėpė molbertas

Kintų vidurinėje mokykloje vaikus dailės mokanti Vilma Zymonienė džiaugiasi savo gyvenimo pilnatve, kad gali kurti tai, apie ką visą gyvenimą svajojo. Kurti ją paskatino jos sūnaus padovanotas molbertas. Idėjų mokytoja semiasi gamtoje. Ji gyvena Kintuose, kuriuos supa unikali gamta, architektūra, vandenys. Vaikščiodama po mišką, važinėdama dviračiu ji stebi gamtos pokyčius ir juos fiksuoja savo darbuose. Vilma  žavisi dailininko Vincento van Gogo tapyba ir džiaugiasi, kad turėjo galimybę aplankyti jo darbų ekspozicijas Paryžiuje ir Amsterdame. Stebino dailininko spalvinė ekspresija, potėpių darna. Mokytojui labai svarbu nuolat tobulėti mokant dailės jaunąją kartą, nors ir šiuolaikinės dailės ieškojimai dažnai būna be širdies šilumos, teigia dailininkė. Ji mėgsta fotografuoti, tapyti ant šilko, kuria papuošalus. Ji mano, kad parodoms dar nesubrendo, todėl savo kūrinius mielai dovanoja draugams ir pažįstamiems…