Saulius SODONIS

Taip sakė Kipras Paldauskas, klaipėdiečiu patęs šilutiškis, Klaipėdos turizmo informacinio centro Kruizinės laivybos ir vandens turizmo programos vadovas. Jam jau du kartus teko ypač atsakinga ir nelengva užduotis – koordinuoti ir vadovauti dideliam būriui žmonių, kurie Klaipėdoje surengė ir priėmė didžiųjų pasaulio burlaivių regatas „The Culture 2009 Tall Ships Regatta“ ir „The Culture 2011 Tall Ships Regatta“.

Buvo noras buriuoti – sąlygų ne

K.Paldauskas baigė Šilutės tuometinę 3-iąją vidurinę mokyklą (dabar M.Jankaus pagrindinė). Dar mokydamasis mokykloje turėjo norą buriuoti, tačiau sąlygų tam čia nebuvo, o irklavimas – netraukė. Baigęs mokyklą įstojo į Klaipėdos universitetą, baigė politikos mokslų bakalauro bei magistratūros studijas. Po jų teko dirbti įvairius darbus, tačiau buriavimas pamažu užvaldė jį visą.

Jis prisimena, kad tuomet Klaipėdos universitetas dar neturėjo nei jachtos „Odisėjas“, nei mokomojo burinio laivo – škunos „Brabander“. Todėl buriuoti ėmė su draugais. Šiandien, anot jo, užsiima klubiniu buriavimu. Pamažu vėjas, bangos ir vanduo jį ėmė traukti vis labiau. Tad išgirdęs, kad  Klaipėdoje planuojama turėti žmogų, kuris užsiimtų laivų turizmu, pats ėmėsi iniciatyvos, kad iš tiesų tokia pareigybė atsirastų. K.Paldauskas prisimena, jog pradžioje nemažai teko padirbėti ir visuomeniniais pagrindais, kol prie Klaipėdos turizmo informacinio centro atsirado Kruizinės laivybos ir vandens turizmo programa. Ją finansuoja Klaipėdos savivaldybė, taip skatindama vandens turizmą.

Rimtas išbandymas

Pats rimčiausias darbas buvo pasirengimas 2009 metais Klaipėdoje surengti „The Culture 2009 Tall Ships Regatta“, priimti laivus. Pirmoji svajonė, kad daugiau kaip 50 metų vykstančios burinės laivų regatos laivai užsuktų į uostamiestį, kirbėjo dar 1992 ar 1994 metais. Tačiau uostas neatitiko keliamų sąlygų: nebuvo vietų laivams priimti, nei kitokių galimybių, tačiau, svarbiausia, neatitiko pagrindinės sąlygos – Klaipėda (miestas) neturėjo nė vieno burinio laivo.

Tačiau pamažu viskas keitėsi – atsirado kruizinių laivų terminalas, Savivaldybė įsigijo jachtą „Lietuva“. O tradicinių Jūros švenčių metu vykdavo burlaivių pasirodymai bei regatos.

2007 metais tarptautiniam burinių laivų regatos organizaciniam komitetui „Sail Training International“ išsiųsta paraiška, kurioje buvo siūloma Baltijos jūroje kas ketverius metus vykstančioje regatoje vieną etapą numatyti ir Klaipėdoje. Paraiškoje nurodyta, kaip bus priimami ir švartuojami laivai, užtikrinamas jų aptarnavimas bei kiti organizaciniai dalykai. Šioje paraiškoje buvo aprašyta, kaip dirbs įvairios miesto tarnybos, uosto kapitono tarnyba bei organizacinis štabas, kuriems vėliau ir vadovavo K.Paldauskas. Kadangi didžiųjų laivų regatos pasaulyje vyksta jau daugelį metų, todėl yra nusistovėję griežti reikalavimai, tvarka bei tradicijos. Visus keliamus kriterijus Klaipėdos uostas atitiko, todėl regatos rengėjų nuspręsta baigiamąjį „The Culture 2009 Tall Ships Regatta“ etapą surengti Klaipėdoje.

Po didelio parengiamojo darbo prieš porą metų viską pavyko surengti visai neblogai ir Klaipėdoje pasirodę didieji pasaulio burlaiviai suteikė daug džiaugsmo ir miestiečiams, ir svečiams. Tuomet teko gerai paplušėti, kol savo vietas rado prieš porą metų į uostą atplaukę 99 laivai. Kaip dabar sako K.Paldauskas, Klaipėdos uostas Baltijos jūroje yra vienas iš tų, kurie bene geriausiai atitinka tokiai regatai priimti keliamus reikalavimus. Tuomet buvo sakoma, kad, geriausiu atveju, į Klaipėdą didieji burlaiviai užsuks ne anksčiau kaip 2017 metais. Tačiau kai kurios aplinkybės pakoregavo planus ir šiemet K.Paldausko komandai vėl teko rūpestis, kaip juos priimti bei aptarnauti.

Papildomas etapas

Viskas šiek tiek pasikeitė todėl, kad Suomijos miestas Turku šiais metais yra Europos kultūros sostinė. Po miesto vadovų kreipimosi į „Sail Training International“ organizacinį komitetą, buvo nuspręsta surengti papildomą regatą  (pagrindinė vyko Atlante bei Šiaurės jūroje). Tų laivų įgulos, kurios sutiko ir kurioms nelabai tai sumaišė planus, kaip tik ir dalyvavo šiame plaukime į Turku. Tokių burlaivių buvo tik 32. Tačiau tarp jų buvo patys didžiausi ir gražiausi „A“ klasės laivai „Kruzenštern“, „Sedov“, „Mir“, „Dar Mlodziezy“ bei kiti.

Tai ir vėl buvo šventė, nežiūrint tai, kad rengėjai žinojo, jog artinasi audra. Todėl vėl iškilo papildomi reikalavimai. Tačiau K.Paldauskas džiaugėsi, kad pavyko surinkti nemažą prieš porą metų buvusią organizacinę bei savanorių komandą, todėl vėl viskas praėjo sklandžiai. Šį kartą visus džiugino kartu pasirodę didieji „Kruzenštern“ ir „Sedov“, kuriuos drauge pasaulyje pamatyti yra didžiulė retenybė.

Pašnekovas priminė, jog vienas šios regatos reikalavimų, kad daugiau kaip pusę laivo įgulos (nepaisant, kokio jis dydžio) sudarytų jaunimas nuo 16 iki 25 metų. Pagrindinis tikslas – kad jaunimui būtų perduodamos buriavimo tradicijos. O pagrindinis – „Draugystės prizas“ – atitenka patraukliausiai komandai, kurią slaptu balsavimu išrenka visi regatoje dalyvavę kapitonai. Sportiniai lenktyniavimo pasiekimai šioje regatoje nėra pagrindiniai.

K.Paldauskas sakė, jog vėl pamatyti didžiuosius pasaulio burlaivius Klaipėdoje galima tikėtis ne anksčiau nei 2017 metais. O norintieji pasigrožėti laivais anksčiau, 2013 metais gali vykti į Rygą. Šis miestas bus vienas iš „The Culture 2013 Tall Ships Regatta“ uostų.

Rusniškiai taip pat dalyvavo regatoje

Prieš porą metų vykusioje burinių laivų regatoje dalyvavo ir Kuršių marių burinių laivų flotilė. Ją sudarė Rusnės, Klaipėdos jūrų muziejaus, Šturmų uostų laivai. Šiais metais taip pat buvo rengiamasi atvykti ir įsijungti į laivų paradą, tačiau ir nepalankios oro sąlygos bei įvairūs darbai neleido daugumai senųjų laivų – kurėnams bei venterinėms valtims – čia dalyvauti. Visas kliūtis nugalėjo tik rusniškis Simas Knapkis, kuris, atidėjęs vytinės laivo statybą Trakuose, su visa šio laivo statytojų brigada kurėnu plaukiojo šalia didžiųjų pasaulio laivų.

Po regatos S.Knapkis ir kiti senųjų laivų entuziastai sužinojo gerą naujieną: pagaliau gautas leidimas Kuršių mariose kirsti Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną, galima nuplaukti į Karaliaučių. Rusniškis išplaukė kartu su Jūrų muziejaus kurėnu ir šio laivo komanda.