Saulius SODONIS

Nesenai dienos šviesą išvydo Martyno Purvino parengta knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Tai ilgamečio ir kruopštaus šios krašto žinovo ir tyrinėtojo darbo rezultatas, kurio tik nedidelė jo sukauptos medžiagos dalis pateko į šią knygą. Ją išleido Trakuose esanti „Vorutos“ leidykla. Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija, Šilutės, Pagėgių bei Tauragės savivaldybės, o taip pat Eva Milda Jankutė – Gerola.

Rėmėjos atsiminimai

Knyga prasideda Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vaikaitės Evos Mildos Jankutės – Gerola prisiminimais. Ją šnekino Juozas Vercinkevičius ir Giedrė Skipitienė. Pašnekovė dalinasi savo prisiminimais apie Dreverną, į kurią ji kartu su tėvais atsikėlė 1928 metais. Čia ji 1931 metais pradėjo lankyti vietos pradžios mokyklą. E.Jankutė prisimena, kad jai teko patirti nemažai įdomybių, pradedant nuo to, kad pradžioje nesuprato vietos kuršišku dialektu kalbančių klasės draugų. Vėliau ją, Evą, kalbančią gan „netaisyklinga“ kalba šiek tiek tėvai barė, tačiau vėliau jai teko ir tėvams „vertėjauti“, kai į Dreverną žiemą atvyko iš Kuršių nerijos „kopininikai“ pirkti šieno, o pastarieji  nesuprato, ko jie nori.

Yra ir E.Jankutės keletas prisiminimų štrichų apie senolį – M.Jankų. O taip pat atsakymas į klausimą „ar svetimam krašte ilgėjosi Lietuvos kaimų ir krašto?“. Į tai atsako labai jankiškai – tiesiai ir be užuolankų. Prisiminimus ji baigia tuo, kad visą laiką norėjo gyventi Tėvynėje, todėl nuo 2002 metų įgyvendino savo svajonę, apsigyvendama Klaipėdoje.

Šie atsiminimai – pasvarstymai yra puiki įžanga bei nuotaikos sukūrimas į buvusių Mažosios Lietuvos kaimų aprašymą.

Autoriai

Prieš pradedant susipažinti su kaimais, dar yra trumpai pristatomas ir knygos autorius Martynas Purvinas. Straipsnyje išvardijami jo svarbiausi ir brandžiausi darbai bei pasiekimai. Gaila, bet apie Mariją Purvinienę užsiminta tik kelios eilutės. Pažįstantys ir žinantys šiuos nepaprastai darbščius ir energingus žmones, ko gero negalėtų įsivaizduoti jų dirbant atskirai. Todėl šiek tiek yra keista skaityti, kad knygos autorius yra tik Martynas Purvinas. Galima tikrai neabejoti – prieš šios knygos medžiagos rinkimo tikrai labai daug yra prisidėjusi ir jo žmona Marija Purvinienė.

Apie 39 kaimus

Solidžiai atrodančios knygos struktūra yra patraukli ir neblogai apgalvota. Pirmajame priešlapyje yra buvusio Klaipėdos krašto žemėlapis. O šalia išvardinti tie kaimai, kurie ir yra aprašomi. Jie sunumeruoti ir pažymėti tame žemėlapyje. Tai labai patogu, nes vargiai ar daug žmonių galėtų parodyti, kur aprašomos vietovės yra. Juo labiau, jei jos yra kaimyniniame rajone.

Iš viso yra pristatomi 39 kaimai, kurie išsidėstę šešiuose dabartiniuose Lietuvos administraciniuose vienetuose: Jurbarko, Pagėgių, Tauragės, Šilutės Klaipėdos rajonuose bei Kuršių nerijoje – Neringoje.

Kaip ir turėtų būti, daugiausiai aprašomi Šilutės rajono (14) ir Pagėgių savivaldybės (12) kaimai: šios dabartinės administracinės teritorijos ir sudarė didžiąją dalį buvusio Klaipėdos krašto. Iš Jurbarko ir Tauragės rajonų pristatoma po tris, šeši iš dabartinio Klaipėdos rajono, ir tik vienas kaimas iš Neringos. Kodėl buvo pasirinkti ir pristatyti šie kaimai – nėra parašyta. Jų iš ties buvo ir žymiai didesnių, ir svarbesnių. Galima tik spėti, kad autorius planuoja išleisti dar vieną knygą, kurioje jie ir bus plačiau aprašomi. Tačiau dabar reikia džiaugtis, kad vienoje vietoje ir žymiai plačiau, nei enciklopedijose (Mažosios Lietuvos ar Visuotinėje) galima rasti istorinių žinių apie šiuos kaimus. O tuo pačiu ir sužinoti, kaip ir kuo juose gyveno žmonės iki Antrojo pasaulinio karo (1944 m.), ką ir reikėtų laikyti Mažosios Lietuvos – Klaipėdos karšto istorijos pabaigos pradžia.

Aprašymai ir vaizdai

Kaimų aprašymai yra pateikti patraukliai ir įdomiai – literatūriškai. Suprantama, didžioji to teksto dalis skirta jame vykusiam gyvenimui aprašyti. Tačiau jai tai būti tik tiek – tai galėtų būti įdomu tik besidomintiems šio krašto praeitimi besidominantiems žmonėms. Tad labai džiugu, kad aprašydamas šiuos kaimus, autorius skaitytojams vienoje ar kitoje vietoje primena čia, Rytpūsiuose, vykusį politini, kultūrinį bei visuomeninį gyvenimą. Tad atidesnis skaitytojas, ypatingai turintis mažiau žinių apie kažkada šiame krašte vykusį gyvenimą, lengviau galės suprasti, kodėl žmonių buitis, santykiai bei pasaulio suvokimas Mažojoje Lietuvoje buvo kiek kitoks, nei Didžiojoje Lietuvoje.

Kiekvienas aprašomas kaimas yra iliustruotas nuotraukomis. Juose patys įdomiausi statiniai ar vietos. Ir nors dauguma fotografijų darytų tik prieš porą – trejetą metų, tačiau juose užfiksuoti unikalūs vaizdai. Tačiau vis tik įdomiausios yra prieš porą dešimtmečių autoriaus darytos nuotraukos. Daugelis tų dalykų jau ir šiandien yra tapiusios istorija. Pavyzdžiui, nufotografuotos griūvančios daržinės ar apdegę, tačiau dar didingai prieš keletą metų atrodę pastatai. Tikėtina, kad prieš trejetą metų nufotografuoti, kaip griūvantys, šiandien jų jau nebėra. O tai jau unikalu.

Vartant knygos puslapius, galima pastebėti ir dabarties gyvenimo atspindžius – ne viename, o gal net daugumoje krašto praeitį liudijančių pastatų – mokyklų, ūkininkų sodybų ar pan., šiandien žmonės susidėjo plastikinius langus, taip menkindami kultūrinę bei istorinę vertę. Suprantama, kiekvienas nori gyventi patogiai, tačiau krašto unikalumas dėl to nyksta. Su tuo teks susitaikyti, tačiau apmaudu, kad mūsų valstybė nenori (greičiau, gal negali) prisidėti prie tokių įdomių ir buvusio krašto praeitį liudijančių pastatų išsaugojimo. Dauguma šių namų nėra įtraukti į saugotinų sąrašus. O jei kuris ir įtrauktas – tai jis iš tiesų pasmerktas – paminklosauginiai reikalavimai labai griežti, o tose namuose gyvenantys žmonės vargiai ar galės jų paisyti dėl savo gyvenimo būdo, bedarbystės ar tiesiog dėl neišprusimo.

Pabaigai belieka pasidžiaugti nauju leidiniu – M.Purvino knyga „Mažosios Lietuvos etnografiniai kaimai“. Ji yra dar vienas buvusio didingo, savito ir nepaprastai įdomaus krašto praeities liudininkas. Ir neblogas istorinis šaltinis, iš kurio galima pasisemti papildomų žinių apie čia gyvenusius ir krašto gerovę kūrusius žmones.