Saulius Sodonis

Kovo 16-ą, Knygnešio dieną, Švėkšnos bendruomenei pristatytas enciklopedinis žinynas „Švėkšna: žmonės, kraštas, įvykiai“. Jį sudarė ir parengė mokytojas Petras Čeliauskas. O beveik  pusšešto šimto puslapių solidžią knygą išleido švėkšniškių „Tėviškės“ draugija. Tai bene vienas unikalesnių atvejų bent jau Vakarų Lietuvoje, kai tokios apimties enciklopediją parengia vienas žmogus. Įžangoje sudarytojas P.Čeliauskas rašo, jog tai beveik viso jo gyvenimo darbas.

Vienas, bet su didžiuliu būriu talkininkų

Šio enciklopedinio žinyno autorius P.Čeliauskas pasakojo, kad šio leidinio pradžią reikėtų laikyti 1969 metus, kai buvo rengiamasi Švėkšnos mokyklos 50-mečiui. Nors mokytojas P.Čeliauskas yra tiksliųjų mokslų atstovas, tačiau krašto praeitis jam visada buvo prie širdies, todėl jis tam jubiliejui ėmė rengti savotišką muziejinę ekspoziciją. Kai ji buvo parengta, paaiškėjo, kad toli gražu ne viskas tilpo į ją. Be to, atsirado istorinės medžiagos, kuri nebuvo susijusi su mokyklos praeitimi, tačiau įdomi ir vertinga kaip krašto praeities liudytoja. Ir jos ėmė daugėti – tai būsimą enciklopedinio žinyno autorių pastūmėjo tolimesniems ieškojimams.

Nemažai žinių bei istorinių aprašymų apie žmones, įvykius bei šį kraštą mokytojas pamažu rado daugybėje įvairių knygų ar laikraščių. Labai dažnai ten rasdavo tik užuominą į kažkokį su aprašomu kraštu susijusį vyksmą ar asmenį. Tad neretai tai tebūdavo tik paskata ieškoti apie tai medžiagos plačiau. Tam pasitarnavo ir gausi paties mokytojo turima biblioteka, jo talkininkai bei internetas.

Įžangoje P.Čeliauskas rašo, jog redaktorių ar autorių kolektyvo šiam leidiniui rengti nebuvo. Tačiau talkininkų ėmė rastis. Visų pirma enciklopedijos autorius geru žodžiu pamini Švėkšnos mokyklos auklėtinę Danutę Straukaitę. Ji dirbo Vilniaus Knygų rūmuose. Ir kai užtikdavo kokią žinutę apie Švėkšną, ją nukopijuodavo ir perduodavo P.Čeliauskui. Kitas mokyklos auklėtinis Severinas Vaitiekus dar studijuodamas gavo leidimą susipažinti su specfonduose esančia medžiaga apie išeivijos darbus ir veiklą. Nemažą dalį jos, susijusios su Švėkšna, nurašė ranka. Visa tai pasiekė žinyno autorių. Kaip sakoma, fondai po truputį didėjo. Netikėtai naršydamas internete mokytojas atkreipė dėmesį, kad nemažai medžiagos apie šį kraštą kažkas rašo į Vikipediją. P.Čeliauskas netruko išsiaiškinti, kad tai dar vienas mokyklos auklėtinis – Domas Žiogas – susidomėjo kraštotyra ir apie gimtinę žinias skelbė pasauliniame tinkle. Taip talkininkų dar padaugėjo. Algis Rupainis pateikė vertingos savo medžiagos apie ginkluotą pasipriešinimą sovietiniam režimui. Savo medžiaga taip pat pasidalijo kolegė mokytoja Ona Norkutė. Sportinį gyvenimą padėjo surinkti ir nušviesti mokytojai Zita ir Medardas Urmulevičiai. Nemenkas talkininkas buvo švėkšniškis verslininkas Vytautas Marcinkevičius, kuris dėl unikalios nuotraukos nepabijodavo ir ant aukštesnių miestelio stogų užsilipti (atkreipkite dėmesį į daugelį dabartinių fotografijų).

Šių ir dar nemenko būrio talkininkų padedamas P.Čeliauskas ir surinko didžiulį archyvą. Leidinio pratarmėje rašo, jog jau reikėjo apsispręsti – rinkti ir pildyti archyvą ar imti leisti leidinį. Buvo pasirinktas antrasis variantas ir šiandien šią unikalią ir labai vertingą knygą jau vartome ir geru žodžiu minime jo sudarytoją.

Unikali medžiaga

Kodėl knygos sudarytojas P.Čeliauskas ją pavadino enciklopediniu žinynu, o ne tiesiog enciklopedija, sužinoti nepavyko. Tačiau šis leidinys visiškai rimtai pretenduoja į enciklopedijos įvardijimą. Čia ir naudoti šaltiniai, ir eilės tvarka sugrupuoti įvykiai bei asmenybės. Knygos pabaigoje – leidimo metu atsiradę papildymai bei asmenvardžių rodyklė. Joje nurodyti paminėtieji asmenys. Atskirai išskirti tie, apie kuriuos yra atskiri straipsneliai. Tad visi enciklopedijos požymiai yra. Net naudotos įvairiose enciklopedijose vartojamos santrumpos taupant vietą.

Leidinyje pateikta 1 010 straipsnių. Iš jų – 564 apie asmenis. Knygoje yra 572 iliustracijos, iš kurių 56 – spalvotos. Čia skaitytojas ras daugybę žemėlapių ir schemų. Jas, gerai įvaldęs kompiuterinę techniką, P.Čeliauskas nubraižė pats. Knygą taip pat sumaketavo savo jėgomis – spaustuvei beliko tik tvarkingai viską atspausdinti. Ne vieną knygelę iki tol išleidęs autorius puikiai žinojo, kaip viską sumaketuoti, kad skaityti būtų patogu: ir šriftas apgalvotas, ir jo dydis. Spalvotų iliustracijų atsiradimas taip pat turi savo prasmę. O tai nėra labai lengva suderinti, nes knygos gaminamos laikantis tam tikrų taisyklių.

Tačiau svarbiausia ir įdomiausia yra pateikiama medžiaga. Ji apsiriboja buvusiu Švėkšnos valsčiumi, kuris buvo didesnis už dabartinę seniūniją. Tačiau orientuojamasis buvo būtent į tai. Visa pateikta medžiaga vienokiu ar kitokiu būdu susijusi su Švėkšna. Net rašant apie tarpukario prezidentą Antaną Smetoną medžiaga siejama su tuo, kada jis čia lankėsi ir dėl kokios priežasties. Labai įdomi ir iki šio mažai matyta dalis, pavadinta Chronologija. Joje trumpa Švėkšnos istorija. Kad būtų aiškiau, ji pateikiama greta žymesnių  Lietuvos istorijos faktų.

Pabaigai reikia pasakyti, kad nieko panašaus iki šiol nei matyti, nei skaityti neteko. Tai labai unikalu ir vertinga. Tokį leidinį turintys švėkšniškiai pagrįstai gali didžiuotis savo istorija ir žmonėmis. O labiausiai, žinoma, šio leidinio sudarytoju P.Čeliausku, kurio pastangomis visi turėtų pasijusti didžiulės bendruomenės nariais.