Neseniai dienos šviesą išvydo šeštas Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ leidžiamo žurnalo „Rambynas“ numeris. Solidžiame ir gausiai iliustruotame 84 puslapių žurnale pasakojama ne tik apie Rambyno vietovės kultūrinį gyvenimą, bet aptariami ir bendri Mažosios Lietuvos kultūros ar istorijos klausimai. Šiame žurnale svečio teisėmis taip pat svečiuojasi „Šilainės sodas“. Jo redaktorius Saulius Sodonis ne tik trumpai pristato dešimtmetį švenčiantį savo leidinį, bet ir specialiai šio žurnalo numeriui parengė porą publikacijų.         

Leidėjai

Kaip minėta, leidėjai yra kultūrinė Pagėgių krašto draugija, pasivadinusi labai gražiu ir skambiu žodžiu „Sandūra“. Juo lyg ir norima pabrėžti buvusio Mažosios Lietuvos krašto ir dabar jame gyvenančių bei jį puoselėjančių žmonių ryšį. Išties jis juntamas, nes leidinio redakcinę kolegiją sudaro ant paties Rambyno kalno gyvenantys Giedrė ir Eugenijus Skipčiai, bet ir Ieva Jankutė, žymiojo Rambyno kalno patriarcho Martyno Jankaus vaikaitė. Taip pat ir viena M.Jankaus muziejaus įkūrėjų, vėliau jo puoselėtoja Birutė Žemgulienė. Šiame leidėjų būryje yra Juozas Vercinkevičius, „Vorutos“ laikraščio leidėjas. Visa ko priekyje stovi dabartinė šio krašto puoselėtoja „Rambyno regioninio parko“ direktorė Diana Milašauskienė. Ji yra leidinio redaktorė. Redkolegijoje taip pat yra ir Drąsutis Brazauskas bei Marytė Gečienė.

Smagu, kad šį kartą per metus pasirodančio žurnalo leidimą finansiškai remia Pagėgių krašto verslininkai. Žurnalo leidimą taip pat remia „Spaudos. Radijo ir televizijos fondas“. „Rambyno“ žurnalas leidžiamas tūkstančio egzempliorių tiražu.

Įdomi ir unikali medžiaga

Šio leidinio sudarytojai, kaip ir dera, pagrindinį savo dėmesį skiria Rambyno kalnui ir jo apylinkėms. Tam skirti archeologų Voldemaro Šimėno ir Olego Fediajevo rašiniai. Rašinyje „Neatsiskleidęs Rambynas“ nuosekliai jau daugelį metų šiose apylinkėse besidarbuojantis V. Šimėnas pasakoja apie tai, kaip Rambynas buvo tyrinėjamas nuo pat Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų. Ir nors pats autorius apibrėžia savo aprašomą laikotarpį, tačiau neiškenčia ir kaip pats sako „vėl tenka peršokti į senesnius laikus nei nurodyta…“. Šioje dalyje autorius pristato tarpukario laikus ir su šiuo kalnu susijusius tyrinėjimus. Ta dalis taip ir pavadinta „Rambynas – svarbiausia tarpukario Romuva“. Toliau nuosekliai aprašo archeologinius kasinėjimus, nemažos dalies kurių autorius ir yra pats straipsnio autorius. Jo kolega O. Fediajevas nuosekliai straipsnyje „Archeologiniai atradimai prie Šereiklaukio piliakalnio“ aprašo, kaip rengiant projektą Šereiklaukio piliakalnio pritaikymo lankytojams, taip pat buvo atlikti papildomi archeologiniai kasinėjimai. Tą jis labai nuosekliai ir aprašo. Šių abiejų straipsnių vertę didina tai, kad jie parašyti remiantis gausybe įvairių istorinių šaltinių, kurie ir pateikti.

Istorinė medžiaga

Šiaip žurnalas pradedamas primenant, kad šie – 2013 metai – Lietuvoje yra paskelbti Klaipėdos krašto metais. To svarbą aprašo Rambyno regioninio parko kultūrologė Giedrė Skipitienė. Ji papasakoja, kas krašte buvo padaryta šiuos metus įprasminant. Tai ir Martyno Jankaus 155 metų bei Vydūno 145 metų gimimo sukaktys. Dešimt metų taip pat, kaip buvo pagaminta Amžinosios Rambyno kalno knygos tiksli kopija, minimi ir kiti dalykai. Įžanginiame leidinio straipsnyje taip pat trumpai primenama 1923 metais vykęs Klaipėdos krašto sukilimas pabrėžiant jos reikšmę.

Tyrimai taip pat aprašomi istorijos mokslų daktarės Arūnės Arbušauskaitės straipsnyje „Ką mums byloja senosios Klaipėdos krašto kapinės“. Jame aptariama šiuos objektus tyrinėtų ekspedicijų medžiaga.

Neapseita be XX a. viduryje siautusio ir kraštui daug įtakos turėjusio fašizmo atsiradimo. Apie tai straipsnis „Audringas 1934-ųjų metų vasaris“.

Literatūrine dalis

Žurnalas įdomus ir tuo, kad pateikiama ne tik mokslinė, istorinė, bet ir literatūrinė medžiaga. Jame 1989 metais „Literatūros ir meno“ savaitraštyje skelbtas Jono Juškaičio eilėraštis „Mažoji Lietuva“. Įdomiai nuteikia vokiečių kryžiuočių laikų kronininko Nicolaus von Jeroschin eiliuotos kronikos apie skalvių žygį ir kryžiuočių kerštą vertimas iš vokiečių kalbos. Labai įdomu pažvelgti į tuos laikus, kai paprasčiau mintis dėstyti buvo eilėmis, aprašant svarbius to meto įvykius.

Svečiuose

Šiame „Rambyno“ žurnale yra pristatomas kultūrinius bei praeities reiškinius Šilutės ir Pagėgių laikraštyje „Šilokarčema“ aprašantis kultūrinis priedas „Šilainės sodas“. Po trumpo pristatymo šio priedo sudarytojas ir redaktorius S. Sodonis aprašo prieš keletą metų rastą medžiagą, kurioje yra aprašomas XX a. pradžioje kilęs Rambyno kalno nuosavybės klausimas. Kitame straipsnyje aprašo prieš dešimt metų Anapilin išėjusio, didelio šio krašto patrioto žemaičio Kazio Budgino kai kuriuos gyvenimo epizodus. Juose K. Budgino nuveikti svarbūs krašto praeičiai ir kultūrai darbai. Vienas iš jų – Vydūno arfos radimas.

Kituose „Rambyno“ žurnalo puslapiuose aprašomi ir aptariami kiti šios istorinės vietos įvykiai bei reiškiniai.