2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei pirmuoju, nei pasauliniu. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino vokiečių karu.
Priežastys, paskatinusios pasidomėti šia tema, yra dvi. Pirmutinė, tačiau ne pagrindinė paskata, buvo donelaitikos aktualizavimas 2014 metais. Įdėmiau pažvelgti į Kristijono Donelaičio laikmečio bažnyčių vizitacijų dokumentus pakišo dar XIX a. pab. vokiečių etnografo Franzo Tetznerio (1863–1919), tyrinėjusio K.Donelaičio kūrybinį palikimą, paskelbta medžiaga. 1896 m. viename savo straipsnių jis paminėjo Tolminkiemyje rastus 1772–1799 m. parapijos vizitacijų aktus. Deja, iš gausių vizitacijos aktų F. Tetzneris publikavo vos vienintelę 1779 m. Tolminkiemio bažnyčios vizitacijos dokumento ištrauką. Tad aplinkybė, jog F. Tetznerio buvo paskelbtas vos vienų metų vizitacijos fragmentas, o faktas, kad kiti Tolminkiemio bažnyčios vizitacijų aktai mūsų dienų nepasiekė, paskatino ieškoti analogijų ir paralelių kitų kaimiškų parapijų vizitacijų atvejuose. Kitaip tariant, šiame rašinyje siekta detaliau pažvelgti į bažnyčių vizitacijų vyksmą kaimiškoje parapijoje K. Donelaičio laikmečiu, atsakyti į, regis, paprastus klausimus: kokios buvo bažnytinės vizitacijos K. Donelaičio epochoje, kas ir kaip vizitacijų aktuose akcentuota, kokius prioritetus ir uždavinius kėlė dvasinė vyresnybė, kiek išsamiai vizitacijų dokumentuose buvo referuojamas bažnytinis gyvenimas ir pan.
Gyvenimas šalia kitos valstybės sienos, pamaryje dar vadinamas „rubežiumi“, visados buvo kiek išskirtinis. Nuo 1422 m. valstybinė siena ėjo tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Prūsijos, vėliau buvo tarp carinės Rusijos ir Vokietijos netoli dabartinių Inkaklių. Pasienio gyventojai versdavosi kontrabanda (,,šmukuliu“), spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė knygnešiai, kilus emigracijos bangoms, vedliai už atlygį pervesdavo emigrantus per sieną. Remdamiesi sukaupta ikonografine medžiaga, surinktais dokumentais, laiškais, gyvais liudininkų pasakojimais bandysime pažvelgti į gyvenimo pasienyje ypatybes.
Balandžio vidury Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta nauja Martyno Purvino knyga monografija „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida. I knyga“. Dabar, jau susipažinus su šia įspūdinga, beveik devynių šimtų puslapių knyga, norisi pasidalinti tais atradimais, kuriuos pavyko pamatyti susipažinus su šia knyga.
Po Pirmojo pasaulinio karo nuo Vokietijos atskyrus Klaipėdos kraštą, Rytprūsius nuo jo atskyrė Nemunas. Mažoji Lietuva buvo padalyta į dvi dalis: mažesnioji, šiaurinė dalis – Klaipėdos kraštas – atiteko atsikuriančiai Lietuvai, visa kita – Rytprūsiai – liko Vokietijos valdžioje. Infliacija ir valiutos konvertavimas pasienio gyventojams buvo skausmingas. Visose pasienio srityse buvo pastebimas kontrabandos pagyvėjimas. Persikvalifikavo ir kontrabandininkai – įprastinį krovinių nešimą per sausumos sieną pakeitė nelegalus plukdymas per Nemuną. Skaitykite daugiau »
Rubenas BUKAVICKAS
Kebli senųjų gyventojų padėtis
Organizavus masinį krašto apgyvendinimą iš kitų vietų atvykstančiais gyventojais ir, svarbiausia, išaiškinus, kad vietos gyventojai nėra SSRS piliečiai, visi iš vietos gyventojų tarpo atrinkti pirmininkai (pirmiausiai valsčių VK pirmininkai, pavaduotojai ir sekretoriai) buvo pakeisti atvykusiais gyventojais, daugiausia naujakuriais. Skaitykite daugiau »
Prieš kurį laiką skelbėme pokario istorijos tyrinėtojo Rubeno Bukavicko medžiagą apie įvykius pokaryje Klaipėdos krašte. Konkrečiai – Šilutės bei gretimose apskrityse. Šiuos tekstus R. Bukavickas rengia remdamasis Lietuvos archyvuose esančia istorine medžiaga, todėl jo pasakojimas paremtas dokumentais bei kitokia ten rasta vaizdine medžiaga.
Rengiant straipsnį publikacijai, autorius vis suranda naujų faktų, kurie papildo jau parengtą pasakojimą. Dėl to R. Bukavickas gali pasiūlyti daugybės įvykių papildymus bei patikslinimus. Šis skelbiamas darbas – vienas paskutiniųjų sulaukęs papildymų bei korekcijos. Skaitykite daugiau »
2013 m. suėjo lygiai šimtas metų, kai Anapilin iškeliavo žymus visuomenės veikėjas, iškilus dvasininkas, Žemaitijos vyskupas Gasparas Felicijonas Cirtautas. Jis gimė 1841 m. birželio 21 d. Žemaitijoje, Veiviržėnų parapijos Aisėnų kaimo dalyje, Padumblio sodžiuje Gasparo Cirtauto ir Marcijonos Skomantaitės dešimties vaikų šeimoje.
Praėjusių metų pabaigoje dienos šviesą išvydo nauja architekto, architektūros istoriko, daktaro M. Purvino knyga „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida. I knyga“. Tai dar vienas paminklas vis labiau užmarštin nueinantiems ekonominį ir kultūrinį Mažosios Lietuvos gyvenimą kūrusiems žmonėms.
Šią knygą Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys autorius M.Purvinas drauge su pagalbininke ir bendraautore Marija Purviniene balandžio 18 d. 16 val. 30 minučių. Kviečiame dalyvauti.
Siūlome autoriaus parengtą trumpą šios knygos apžvalgą. Skaitykite daugiau »
Vasario 27 d. netekome šviesios atminties mokslininko, kraštotyrininko bei krašto patrioto rusniškio Kazimiero Gaigalo. Jo darbų tęsėjas bei žinovas Egidijus Bacevičius rengia publikaciją, kurioje atskleis iki šiol mažai žinomas K.Gaigalo veiklos ir darbų aspektus. Siūlome pirmą pažintį su šiuo darbu.